Miškinė kiaunė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Kiaunė)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Martes martes
Miškinė kiaunė (Martes martes)
Miškinė kiaunė (Martes martes)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Kiauniniai
(Wikispecies-logo.svg Mustelidae)
Gentis: Kiaunės
(Wikispecies-logo.svg Martes)
Rūšis: Miškinė kiaunė
(Wikispecies-logo.svg Martes martes)
Paplitimas
Paplitimas
Mokslinis pavadinimas
Martes martes
Linnaeus, 1758

Miškinė kiaunė (lot. Martes martes) – kiauninių šeimos plėšrusis žinduolis. Tai nedidelis, švelnaus, kartais rusvo atspalvio žvėrelis. Ant kaklo nuo žandų iki priekinių kojų yra šviesi, geltona dėmė.

Turinys

Paplitimas

Miškinės kiaunės paplitimas

Europos miškų zonoje.

Išvaizda

Sveria 0,9-1,2 kg svorio, laibas, pailgos kūno formos, ištisai rudos spalvos žvėrelis, beveik trečdalio kūno ilgio puošnia uodega, trumpu snukučiu, apvaliomis nedidelėmis ausimis. Smakras, apatinė kaklo pusė geltonai oranžinės spalvos, kuri ties priekinėmis kojomis baigiasi pleišto formos dėme. Patinai panašūs į pateles.[1]

Buveinė

Gyvena įvairaus dydžio, amžiaus ir rūšinės sudėties miškuose. Mėgsta brandžius medynus su aikštėmis, atželiančiomis kirtavietėmis. Skurdžiuose pušynuose retesnė.

Veikli ištisus metus. Medžioja prieblandomis ir naktį. Dieną pasirodo tik poruodamasi. Apsigyvena medžių drevėse, voverių lizduose, pelėdoms skirtuose inkiluose, o poilsiauja arba grobį ėda plėšriųjų paukščių lizduose, žabų krūvose po medžių šaknimis, kelmais, malkomis, rąstais.

Veisimasis

Poruojasi liepos mėnesį. Nėštumas trunka 264-282 paras. Apvaisintos kiaušialąstės latentinės stadijos išbūna iki kovo mėnesio. Per metus užaugina vieną vadą, kurią sudaro 3-5 (iki 8) jaunikliai. Iš pradžių jaunikliai būna akli ir negausiai plaukuoti. 4-5 mėnesių pradeda savarankišką gyvenimą. Subręsta antrais arba trečiais gyvenimo metais.

Mityba

Minta pelėmis, pelėnais, paukščiais, varliagyviais, vabzdžiais, jų lervomis, vikšrais, voverėmis, kurmiais, uogomis (mėlynių, bruknių, ievų, vyšnių, šermukšnių, kadagio). Žiemą, kai būna daug sniego, kiaunės sugauna nemažai naminių pelėdų, kitų paukščių bei voverių.

Amžius

Gyvena iki 8-10 metų, voljeruose - iki 18 metų.

Priešai

Natūralių priešų beveik neturi.

Veiklos žymės

  • Pėdos sniege ir minkštame grunte;
  • Sudraskytų paukščių plunksnos;
  • Išmatos ant takelių, kelmų, nuvirtusių medžių stiebų. Vasarą ir rudenį išmatose yra ievų, vyšnių, kadagių ir kitų vaisių bei uogų sėklų ar kauliukų.

Vertė

Esant didelei kiaunių gausai, dažnai nukenčia pelėdiniai ir kai kurie kiti paukščiai, priemiesčių želdiniuose kartais užpuola voveres.

Gausa

Paplitusi visoje Lietuvoje, kai kur gausi.

Apsauga

Nesaugoma.

Medžioklė

Lietuvoje – medžiojamasis gyvūnas. Medžiojamas nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d. su šunimis, sėlinant, selektyviniais spąstais.

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Knyga Algirdas Navasaitis - Miško žvėrys (2007 m.)


Commons-logo.svg.png Vikiteka: Miškinė kiaunė – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.