Miškinė kiaunė
Kitos reikšmės – Kiaunė (reikšmės).
| Martes martes | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Miškinė kiaunė (Martes martes) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
 Paplitimas | ||||||||||||||
| Mokslinis pavadinimas | ||||||||||||||
| Martes martes Linnaeus, 1758 |
Miškinė kiaunė (lot. Martes martes) – kiauninių šeimos plėšrusis žinduolis. Tai nedidelis, švelnaus, kartais rusvo atspalvio žvėrelis. Ant kaklo nuo žandų iki priekinių kojų yra šviesi, geltona dėmė.
Paplitimas
Europos miškų zonoje.
Išvaizda
Sveria 0,9-1,2 kg svorio, laibas, pailgos kūno formos, ištisai rudos spalvos žvėrelis, beveik trečdalio kūno ilgio puošnia uodega, trumpu snukučiu, apvaliomis nedidelėmis ausimis. Smakras, apatinė kaklo pusė geltonai oranžinės spalvos, kuri ties priekinėmis kojomis baigiasi pleišto formos dėme. Patinai panašūs į pateles.[1]
Buveinė
Gyvena įvairaus dydžio, amžiaus ir rūšinės sudėties miškuose. Mėgsta brandžius medynus su aikštėmis, atželiančiomis kirtavietėmis. Skurdžiuose pušynuose retesnė.
Veikli ištisus metus. Medžioja prieblandomis ir naktį. Dieną pasirodo tik poruodamasi. Apsigyvena medžių drevėse, voverių lizduose, pelėdoms skirtuose inkiluose, o poilsiauja arba grobį ėda plėšriųjų paukščių lizduose, žabų krūvose po medžių šaknimis, kelmais, malkomis, rąstais.
Veisimasis
Poruojasi liepos mėnesį. Nėštumas trunka 264-282 paras. Apvaisintos kiaušialąstės latentinės stadijos išbūna iki kovo mėnesio. Per metus užaugina vieną vadą, kurią sudaro 3-5 (iki 8) jaunikliai. Iš pradžių jaunikliai būna akli ir negausiai plaukuoti. 4-5 mėnesių pradeda savarankišką gyvenimą. Subręsta antrais arba trečiais gyvenimo metais.
Mityba
Minta pelėmis, pelėnais, paukščiais, varliagyviais, vabzdžiais, jų lervomis, vikšrais, voverėmis, kurmiais, uogomis (mėlynių, bruknių, ievų, vyšnių, šermukšnių, kadagio). Žiemą, kai būna daug sniego, kiaunės sugauna nemažai naminių pelėdų, kitų paukščių bei voverių.
Amžius
Gyvena iki 8-10 metų, voljeruose - iki 18 metų.
Priešai
Natūralių priešų beveik neturi.
Veiklos žymės
- Pėdos sniege ir minkštame grunte;
- Sudraskytų paukščių plunksnos;
- Išmatos ant takelių, kelmų, nuvirtusių medžių stiebų. Vasarą ir rudenį išmatose yra ievų, vyšnių, kadagių ir kitų vaisių bei uogų sėklų ar kauliukų.
Vertė
Esant didelei kiaunių gausai, dažnai nukenčia pelėdiniai ir kai kurie kiti paukščiai, priemiesčių želdiniuose kartais užpuola voveres.
Gausa
Paplitusi visoje Lietuvoje, kai kur gausi.
Apsauga
Nesaugoma.
Medžioklė
Lietuvoje – medžiojamasis gyvūnas. Medžiojamas nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d. su šunimis, sėlinant, selektyviniais spąstais.
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ Knyga Algirdas Navasaitis - Miško žvėrys (2007 m.)
| ||||||