Kiauna
Kitos reikšmės – Kiauna (reikšmės).
| Kiauna | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 18,2 km |
| Nuolydis | 54 cm/km |
| Baseino plotas | 301,3 km² |
| Vidutinis debitas | 2,59 m³/s |
| Ištakos | Kiaunas |
| Žiotys | Žeimena |
| Šalys | Lietuva |
Kiauna – nedidelė Lietuvos upė Ignalinos ir Švenčionių rajonuose; Neries dešiniojo intako Žeimenos dešinysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 12110110. Išteka iš Kiauno ežero šiaurrytinio galo (Ignalinos rajonas), ties Pakiaunio kaimu, 4 km į vakarus nuo Linkmenų[1]. Ištakų altitudė 146,6 m. Teka Labanoro miškais (Palabažio, Pakiaunio, Žeimenos, Kuklių miškai), dalis vagos priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Prie Šakališkės kaimo, 2 km į pietvakarius nuo Kaltanėnų miestelio, įteka į Žeimenos upę (Švenčionių rajonas) 81,4 km nuo jos žiočių. Įtekėjimo altitudė 136,7 m. Kai kuriuose šaltiniuose Kiauna traktuojama kaip Vyžintos ir Aisetos upelių tęsinys.
Upė labai vingiuota, gausiai maitinama vandens šaltinių, didelėje vagos dalyje smėlinga, žvyringa ar akmeninga, daug sraunių ir seklių vietų, yra akivarų, o šalia jos nemažai pelkėtų vietų, keletas statesnių šlaitų. Sovietų laikais žemupyje nuo Kūrinių kaimo buvo iškasta tiesi vaga į Gilūto ežerą. Dėl dirbtinės tiesios vagos ežeras pradeda užželti ties vieta, kur Kiauna į jį įteka. Prieš tai Kiauna tekėjo natūralia vaga pro Sklensko (nusausintas ir jo vietoje yra Kūrinių pelkė) ir Sekluočio ežerus į Žeimeną. Senvagė yra išlikusi ir iki šių laikų. Dar XX a. aštuntame dešimtmetyje upė buvo labai žuvinga, klestėjo daug ir įvairių žuvų rūšių, bet dėl intensyvaus brakonieriavimo ir kitų nepalankių žuvims aplinkybių jų labai žymiai sumažėjo. Iš joje gyvenančių žinduolių pasitaiko bebrų.
Intakai: Labažė (kairysis); Liedelė (dešinysis); Aiseta (ištakos).
Pačiame aukštupyje ir dalyje žemupio vaga sureguliuota.
Gyvenvietės prie upės: Pakiaunys, Kiauneliškis, Stirninė, Briedinės, Vasiuliškė, Žvirbliškė, Kūriniai, Pagilūtė, Kukliai. Upė yra pamėgta iškylautojų baidarėmis.
Upėvardis kildinamas nuo gyvūno pavadinimo kiaunė.[2]
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
Nuorodos
| ||||||