Kintų seniūnija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kintų seniūnija
KintuSeniunija.png
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Centras: Kintai
Kaimai: 25
Seniūnas: Antanas Kližentis
Gyventojų: 2 256 (2004 m.)
Plotas: 95 km²
Tankumas (2004): 24 žm./km²


Kintų seniūnija yra Šilutės rajono savivaldybės vakaruose. 2256 gyventojai, iš jų 54 proc. darbingo, 19 proc. pensinio amžiaus. Ribojasi su Saugų, Šilutės, Rusnės (visos Šilutės raj. sav.) ir Priekulės (Klaipėdos rajonas) seniūnijomis. Per seniūniją eina keliai į Šilutę ir Priekulę. Upės – Nemunas (Atmata), Minija, Tenenys, miškai – Kintų-Svencelės (2130 ha), Krokų Lankos ežeras, Svencelės pelkė. Teritorijoje daug pelkių, kanalų, ežerėlių.

Kintų seniūnijoje veikia Kintų vidurinė mokykla su Sakūčių skyriumi, V. Prielgausko šeimos gydytojo kabinetas, veterinarijos įmonė, biblioteka, paštas, policijos nuovada, ugniagesių komanda, degalinė, autoservisas, viešbutis, Ventės rago ornitologijos stotis (1929 m.), UAB „Kintai” (1994 m.), UAB „Šturmai” (1994 m.), Kintų buriavimo mėgėjų klubas. Aptiktas naftos telkinys.

Istoriniai paminklai – Kintų senosios mokyklos pastatas (statytas 1705 m.), Kintų evangelikų liuteronų bažnyčia (1705 m.), Ventės švyturys (1900 m.), vienuolika XIX a. pabaigos – XX a. pradžios pastatų Minijos kaime, Kiošių kapinynas (II-IV a.), 16 evangelikų liuteronų senosios kapinių. Draustiniai – Kintų botaninis draustinis, Kniaupo botaninis-zoologinis draustinis. Gamtos paminklas – didžioji tuja (skersmuo – 88 cm, aukštis – 17 m). Archeologiniai radiniai: akmeninis kirvis keturkampe pentimi ir keturkampio pjūvio titnaginis kirvis (laikomi Šilutės kraštotyros muziejuje).

Verslas: žvejyba, žuvininkystė, pramoginė žūklė, turizmas, žemės ūkio produktų gamyba.

Istorija

Iki XIII a. vidurio Kintų seniūnijos teritorijoje gyveno kuršiai. Kai kurios seniūnijos vietovės minimos XIV a. kryžiuočių kelių į Žemaitiją aprašymuose. 1360 m. Ventės Rago smaigalyje kryžiuočiai pastatė Vindenburgo pilį ir koplyčią. XVII a. pradžioje įsteigta pradžios mokykla Ventėje.

XVIII a. Kintų seniūniją nuniokiojo maras (17091711 m.), rusų generolo F. Apraksino kazokai (1757 m.). Įsteigtos mokyklos Kintuose (1705 m.), Kiškiuose (1736 m.), Minijoje (1736 m.), Mockiuose (1736 m.), Sakūčiuose (1736 m.), Stankiškiuose (1736 m.).

XIX a. Minijos kaime įsteigta burių dirbtuvė (1802 m.), kuri vėliau gamino ir valtis, panaikinta baudžiava, gyventojai iškelti į viensėdijas, įvyko choleros epidemija (1831 m.), Ventės Rage pastatytas medinis švyturys (1837 m.), įsteigtos mokyklos Šyšgiriuose (1855 m.), Rūgaliuose (1883 m.), Suvernuose (1899 m.), nutiestas kelias Priekulė–Sakučiai–Kintai–Ventė.

XVII–XIX a. buvo Jociškių, Muižės ir kiti dvarai. XIX a. viduryje Kintų parapijoje gyveno 3500 gyv. (86 proc. lietuvininkų), XX a. pradžioje – 5075 gyv. (73,5 proc. lietuvininkų).

Po Antrojo pasaulinio karo seniūnijos teritorijoje pasikeitė gyventojai – artėjant frontui beveik visi senieji gyventojai pasitraukė į Vakarus, o užėmus Raudonajai armijai, tuščiuose namuose apsigyveno naujieji, atvykę iš įvairių Lietuvos vietovių. Sovietmečiu pradėjo veikti buvusios mokyklos. Įkurta žvejų artelė „Roza Liuksemburg“, kolūkiai – „Mickevičius Kapsukas“, „Černiachovskis“, „Komjaunuolis“, „Minija“, tarybiniai ūkiai „Uostadvaris“, „Sakūčiai“, kuriuos vėliau imta sujunginėti ir 1971 m. tebuvo vienas ūkis – Kintų Jono Čiulados žuvininkystės valstybinis ūkis. Tęsė savo veiklą Ventės Rago ornitologijos stotis, Ventėje įsteigta Lietuvos MA Hidrobiologijos stotis (1950 m.).

Mažėjant kaimuose gyventojų, 8–9 dešimtmečiuose buvo viena po kitos uždarinėjamos pradinės mokyklos. 1967 m. lapkričio 17 d. praūžęs uraganas padarė didelę žalą Kintų miškui, kuris buvo užsodintas dar XVIII a. pustomam pamario smėliui sustabdyti.

Pagrindinis Kintų apylinkės gyventojų darbdavys buvo Kintų J. Čiulados žuvininkystės ūkis, kuris turėjo 9384 ha žemės, dirbo 484 darbuotojai, laikė 2881 galvijus, 96 kiaules, antyną, augino 708 ha javų, vertėsi žvejyba – žvejodavo Kuršių mariose ir Nemune, turėjo 348 ha tvenkinių (1990 m.).

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, 1992 m. Kintų J. Čiulados žuvininkystės ūkio pagrindu susikūrė 15 žemės ūkių bendrovių, kurios po kelių metų iširo. 1994 m. įkurtos UAB „Kintai”,UAB „Šturmai”. UAB „Kintai“ turi tvenkinius, kurie įžuvinti žvinuotais ir veidrodiniais karpiais, baltaisiais amūrais, vaivorykštiniais upėtakiais, lydekomis, karšiais, šamais, lynais, karosais, starkiais, kuojomis, ešeriais. Dalis tvenkinių skirti pramoginei žūklei. UAB „Šturmai” užsiima žvejyba mariose ir vandens turizmu. Kintuose 1997 m. įsteigtas Vydūno kultūros centras, kuris 2002 m. reorganizuotas į viešąją įstaigą. 2006 vasarį Vokietijos kino kompanija, talkinant Lietuvos kino studijai, Sakūčių kaime prie Minijos upės ir senojo tilto per ją, filmavo masines scenas vaidybiniam filmui „Pabėgimas ir tremtis“.

1995 m. birželio 29 d. įsteigta Kintų seniūnija, pradėjusi veikti spalio 1 d.

Seniūnijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Gyvenvietės
1997 m. 2532 (950 ūkių)
2001-04 2256
(Išsamiau)
  • 1 miestelis: Kintai
  • 24 kaimai
  • 3 kaimų dalys
2004 2256
2009-09-01 155,54 ~2430
  • 1 miestelis
  • 24 kaimai
2011-04
(surašymas)
1757 1 miestelis, 24 kaimai

Seniūnai

Žymūs žmonės

Pauruose gimė tautodailininkas, tapytojas Vytautas Rauktys, Poviluose – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, laikraštininkas Mikelis Ašmys, teisininkas, žurnalistas Jonas Endrikis Grigolaitis, Sakūčiuose – kunigas Martynas Kibelka, Stankiškiuose – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Vilius Endrikaitis, Uogaliuose – baidarių ir kanojų irklavimo daugkartinė Lietuvos čempionė Snieguolė Narevičiūtė-Šeršen, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Endrikis Šadagys, Žiaukose – Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, Šilutės miesto Garbės pilietis Jurgis Plonaitis, Žiniuose – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, kalendorių leidėjas Martynas Labutis.

Gyvenvietės

Kintų seniūnija
Gyvenvietės
Gyvenvietė Vaizdas Gyventojų kiekis Panaikinta Lat Long
Aukštumalai 3 55.408 21.378
Aukštumalo Pelkė 19?? 55.360 21.418
Blymaciai 20 55.439 21.283
Bložiai 3 55.386 21.258
Gaiciai 1983 55.466 21.269
Jociškiai 19?? 55.383 21.283
Kalviškiai 5 55.481 21.331
Kintai Kintai square at Culture centre.JPG 616 55.419 21.263
Kiošiai 24 55.481 21.347
Kiškiai 72 55.456 21.300
Klumbiai 19?? 55.417 21.315
Lamsočiai 38 55.475 21.347
Minija Minge.jpg 25 55.361 21.284
Miškogaliai 19?? 55.433 21.350
Mockiai 59 55.461 21.344
Muižė 21 55.394 21.242
Paurai 4 55.458 21.314
Povilai 17 55.403 21.261
Prycmai 59 55.447 21.281
Ragaišiai 1968 55.450 21.317
Raudžiai 16 55.447 21.303
Rūgaliai Rūgaliai 01.jpg 32 55.392 21.342
Sakūčiai SakūčiaiMosMin.JPG 160 55.450 21.342
Stankiškiai 93 55.378 21.242
Suvernai 45 55.400 21.247
Šyšgiriai 43 55.347 21.406
Šturmai Sturmuuostas.jpg 50 55.375 21.219
Tulkaragas 19?? 55.350 21.350
Uogaliai 148 55.433 21.281
Vabalai 15 55.411 21.314
Ventė Cape Vente lighthouse.jpg 143 55.347 21.200
Vepriai 19?? 55.400 21.250
Žiaukai 19?? 55.411 21.260
Žyniai 46 55.450 21.319


Seniūnaitijos

2009 m. įsteigtos 8 seniūnaitijos:

  • Kintų seniūnaitija (1063 gyv.) – Kintų mstl., Povilų k., Uogalių k.
  • Kiškių seniūnaitija (196 gyv.) – Kiškių k., Prycmų k., Blymacių k., Raudžių k., Paurų k.
  • Minijos seniūnaitija (42 gyv.) – Minijos k.
  • Mockių seniūnaitija (148 gyv.) – Mockių k., Lamsočių k., Kiošių k., Kalviškių k.
  • Rūgalių seniūnaitija (90 gyv.) – Rūgalių k., Vabalų k., Aukštumalų k., Šyšgirių k.
  • Sakūčių seniūnaitija (265 gyv.) – Sakūčių k., Žynių k.
  • Stankiškių seniūnaitija (220 gyv.) – Stankiškių k., Bložių k., Suvernų k., Muižės k.
  • Ventės seniūnaitija (216 gyv.) – Ventės k., Šturmų k.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+10239-144=10095 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 1% (+121-240=-119 wiki spaudos ženklai).