Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kipčiakų kalbos dar vadinamos šiaurės vakarų tiurkų ar vakarų tiurkų kalbomis – tiurkų kalbų pogrupis, kurio kalbomis kalba ~12 mln. žmonių nuo Lietuvos vakaruose iki Kinijos rytuose.
Kipčiakų kalbos skirstomos į 3 grupes:
- Kipčiakų – bulgarų (arba Uralo): baškirų, totorių (tarp jų Sibiro, Barabos, Astrachanės ir kt. dialektai),
- Kipčiakų – kumų (arba Ponto-Kaspijos): karačajų-balkarų, kumykų, karaimų, judėjų Krymo totorių, išnykusios kumanų ir kipčiakų kalbos, kartais priskiriamos Krymo totorių ir urumų kalbos
- Kazachų – nogajų (arba Aralo-Kaspijos): kazachų, karakalpakų, nogajų, kartais priskiriama kirgizų kalba
Nuorodos
Pirmos straipsnio versijos licencija |
|---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. Kovas 30 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Kipčiakų kalbos“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: Hugo.arg, Idioma-bot, Zykasaa. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.- Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2483-0=2483 wiki spaudos ženklai).
