Kirmėlinė atauga

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Akloji žarna, kirmėlinė atauga yra pačioje apačioje

Kirmėlinė atauga (lot. appendix vermiformis) – vidutiniškai 8 - 9 cm (įvairuoja nuo 0,5 iki 33 cm) ilgio aklosios žarnos atauga. Ataugos storis apie 0,5 - 1 cm[1]. Pagal kraujotaką ir histologinę sąrangą kirmėlinė atauga yra specializuota struktūra, o ne rudimentas. Ataugos sienos gleivinėje yra daug limfoidinio audinio folikulų, atlieka vietinę apsauginę funkciją. Kirmėlinę ataugą iš visų pusių dengia pilvaplėvė, kuri sudaro kirmėlinės ataugos pasaitą, kuris jungia ją su aklosios žarnos siena, bei su klubinės žarnos pasaito pabaiga.

Kirmėlinės ataugos mikroskerspjūvis

Šaltiniai

Vikiteka

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+2346-46=2300 wiki spaudos ženklai).