Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Akloji žarna, kirmėlinė atauga yra pačioje apačioje
Kirmėlinė atauga (lot. appendix vermiformis) – vidutiniškai 8 - 9 cm (įvairuoja nuo 0,5 iki 33 cm) ilgio aklosios žarnos atauga. Ataugos storis apie 0,5 - 1 cm[1].
Pagal kraujotaką ir histologinę sąrangą kirmėlinė atauga yra specializuota struktūra, o ne rudimentas. Ataugos sienos gleivinėje yra daug limfoidinio audinio folikulų, atlieka vietinę apsauginę funkciją. Kirmėlinę ataugą iš visų pusių dengia pilvaplėvė, kuri sudaro kirmėlinės ataugos pasaitą, kuris jungia ją su aklosios žarnos siena, bei su klubinės žarnos pasaito pabaiga.
Kirmėlinės ataugos mikroskerspjūvis
Šaltiniai
Vikiteka
Pirmos straipsnio versijos licencija |
---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. Kovas 30 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Kirmėlinė atauga“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: Pdxx, Idioma-bot, Drminius, Andrjusgeo. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.- Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+2346-46=2300 wiki spaudos ženklai).