Klaišių kapinynas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Klaišių kapinynas
Kiti pavadinimai

Klaišių-Truikinų kapinynas

Klaišių-Truikinų kapinynas 2009.JPG
Klaišių (Truikinų) kapinynas iš pietryčių pusės
Lokalizacija
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija: Aleksandrijos seniūnija
Gyvenvietė: Klaišiai (Skuodas)
Kapinių ypatumai
Plotas, ha 1.32
Naudojimas IX–XII a.
Žvalgymo metai 1983 m.
Objekto kodas 3229

Žiūrėti didesniame žemėlapyje


Klaišių-Truikinų kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 3229, senas registro kodas - A472, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR959) – kapinynas šiaurinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Klaišių kaimo pietvakariniame pakraštyje, ties riba su Truikinais (Aleksandrijos seniūnija), 2,25 km į šiaurę nuo kelio SkuodasMažeikiai.

Kapinyno anotacinis ženklas

Vieta

Kapinynas įrengtas aukštumoje, kurios vakarinė dalis nukasta eksploatuojant žvyro karjerą, o šiaurinė dalis perkasta Antrojo pasaulinio karo įtvirtinimų. Teritorija pailga šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi, 175 m ilgio, 92 m pločio. Vakarinė, šiaurinė ir pietvakarinė dalys apaugusios mišku, o likusi – dirvonuoja. Pietrytinėje dalyje stovi akmuo, kurio šoninėse plokštumose iškalti kuršių papuošalų siluetai, o priekyje – žemaitiškas ornamentuotas kryžius ir anotacinis užrašas: „-DEGSNĖ- / TRUIKINŲ / SENKAPIAI / IX-XII a. / PLOTAS 3 ha“.

Teritorijos plotas – 1,32 ha.

Istorija

Kapinynas yra ties Klaišių ir Truikinų kaimų žemių riba, todėl dar vadinamas Truikinų senkapiais, kapinynu. XVIXX a. pr. čia plytėjo Degsne vadinamos bendro naudojimo Truikinų ir Klaišių kaimų ganyklos. Pirmojo pasaulinio karo metais Klaišių kaimo gyventojams pradėjus kasti iš kalvos žvyrą ir smėlį, buvo aptikta geležinių ietigalių, kirvių, pjautuvų, žalvarinių grandinėlių, segių ir kt. senienų.[1] Vakarinė kapinyno dalis nukasta XX a. II pusėje eksploatuojant karjerą. 1985 m. iš kapinyno į privačią kolekciją pateko žalvarinė apyrankė siaurėjančiais galais.[2]

1972 m. kapinynas paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR959),[3] 1997 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą, 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.[4]

2009 m. Aleksandrijos bendruomenės ir Virginijaus Mitkaus iniciatyva pastatytas paminklinis-anotacinis akmuo.

Tyrimai

1983 m. tyrinėjo Bronius Dakanis.[5]

Kapinynas datuojamas IXXII a. Radiniai būdingi kuršių materialinei kultūrai.

Šaltiniai

  1. [http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Klai�?ių_km.&valsc=Skuodo_vals.&byla=20&id=2559 Valstybės archeologijos komisijo medžiaga. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 1, ap. 1, b. 20. - L. 397]; L. 471
  2. Gintautas Zabiela. Žvalgomieji tyrinėjimai naftotiekio Mažeikiai–Būtingė trasoje 1996 metais. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. - Vilnius: A. Varno personalinės įmonės leidykla, 1998. - P. 504; Apyrankė iš Klaišių kapinyno (Skuodo r.). - Aruodai: Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 170
  4. Kultūros vertybių registras: Klaišių kapinynas
  5. Bronius Dakanis. Klaišių (Truikinų) plokštinio kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. - Vilnius, 1984. - P. 72–75


Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 105% (+4776-225=4551 wiki spaudos ženklai).