Klaipėdos universitetas

Klaipėdos universitetas
	Lotyniškai: Universitas Klaipedensis
Įkurtas	1991 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	Vladas Žulkus
Vieta	Klaipėda, Lietuva
Fakultetai	7
Svetainė	http://www.ku.lt/

Klaipėdos universitetas – Klaipėdoje nuo 1991 m. veikianti valstybinė aukštoji mokykla, viešoji įstaiga. Vienintelis klasikinis universitetas Vakarų Lietuvoje. Siūlo trijų pakopų – bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros – studijas, plėtoja įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengia mokslininkus.

Nuo pat universiteto įkūrimo jo mokslinės veiklos kryptys buvo daugiausia susijusios su Vakarų Lietuvos bei pajūrio regiono ūkio, kultūros ir meno aktualijomis. Šiuo metu universitetas orientuojasi į mokslinės veiklos galimybes, atsiveriančias platesniame Baltijos regiono kontekste.

Istorija

1956 m. uždarius mokytojus pagreitintu būdu nuo 1946 m. rengusį Mokytojų institutą, Klaipėda liko be aukštojo mokslo židinio. Inicijavus tuometiniams miesto vadovams, 1959 m. rudenį Klaipėdoje buvo įsteigtas Kauno Politechnikos instituto (KPI) vakarinis skyrius, 1961 m. reorganizuotas į vakarinį fakultetą. 1965 m. fakultetas išleido pirmąją daugiau kaip 50 diplomuotų inžinierių laidą. 1977 m. fakultete pradėjo veikti ir dieninis skyrius, todėl 1978 m. vakarinis fakultetas ir dieninis skyrius buvo pavadinti KPI Klaipėdos fakultetu. Fakulteto dekanu iki reorganizacijos 1991 m. buvo Adolfas Brėskis.

Klaipėdos miesto vadovų iniciatyva, 1971 m. uostamiestyje pradėjo veikti ir Šiaulių Pedagoginio instituto (ŠPI) Klaipėdos muzikos fakultetas, kurį sudarė iš Šiaulių ir Vilniaus pedagoginių institutų atkeltos katedros. Pirmuoju fakulteto dekanu buvo paskirtas Vytautas Jakavičius, nuo 1973 m. jam vadovavo Vytautas Jakelaitis. 1974 m. fakultetas suskaidytas į du fakultetus: Pedagogikos ir Kultūros, o 1979 m. vietoj dviejų sudaryti trys: Kultūros, Muzikos mokytojų ir Teatro meno. Nuo 1975 m. sausio 1 d. fakultetai prijungiami prie Lietuvos TSR valstybinės konservatorijos ir pavadinami Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetais.

1975 m. Klaipėdoje buvo įkurtas ŠPI Ikimokyklinio auklėjimo fakultetas. 1975–1980 m. jo dekanu buvo A. Milinauskis, 1980–1991 m. Juozas Rauckis.

Klaipėdos universitetas oficialiai įkurtas nuo 1991 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 5 d. nutarimu Klaipėdoje veikusių KPI ir ŠPI fakultetų bazėje, miesto visuomenės iniciatyva. Universitetas įsikūrė 1904–1907 m. pastatytame kareivinių komplekso vietoje. 1995 m. į universiteto struktūrą įsijungė Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetas.

1995 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino universiteto statutą (aktuali 2010 m. birželio 22 d. redakcija).

Universiteto rektoriai: prof. Donatas Švitra (1991–1993 m.), prof. Stasys Vaitekūnas (1993–2001 m.), prof. Vladas Žulkus (2002 - 2011 m.), prof. Vaidutis Laurėnas (nuo 2011 m). Universiteto senato pirmininkai: doc. Aleksandras Žalys (1991–1993 m.), prof. Vytautas Smailys (1993–1997 ir 1999–2001 m.), prof. Audronė Kaukienė (1997–1999 m.), prof. Stasys Vaitekūnas (2001–2007 m.), prof. Daiva Kšanienė (2007 - 2012 m.), prof. Kęstutis Dučinskas (nuo 2012 m).

Studijos

1991 m. universitetas pradėjo veiklą, turėdamas 16 studijų programų ir 3067 studentus. 2009 m. Klaipėdos universitetas turėjo 67 bakalauro, 46 magistro ir 3 laipsnio neteikiančias studijų programas. Bendras studentų skaičius (neįskaitant doktorantų), 2005 m. buvo 9151, 2006 m. – 9367, 2007 m. – 9223, 2008 m. – 9219, 2009 m. – 8438. 2009 m. pab. trijose Klaipėdos universiteto kuruojamose doktorantūros programose – edukologijos, ekologijos ir aplinkotyros, istorijos kryptyse – studijavo 60 doktorantų (dieninio skyriaus - 57, neakivaizdinio – 3).

2009 m. duomenimis universiteto pedagoginį personalą sudarė apie 500 darbuotojų (užimta 486,5 etato, iš jų 60 – profesoriaus, 197,5 – docento, 141,5 – lektoriaus, 87,5 – asistento pareigose). 2011 m. sausio 1 d. KU studijavo daugiau kaip 7500 studentų. Valstybė finansuoja 3200 studentų studijas. Kasmet studijuoja per 100 užsienio studentų, kurie atvyksta pagal mainų programas, į lietuvių kalbos kursus bei intensyvias programas. Kasmet per 120 Universiteto studentų išvyksta semestro ar vienerių studijų metų studijoms į užsienio universitetus bei praktikai užsienio įmonėse. Veikia studentų mokslinės draugijos, rengiamos studentų mokslinės konferencijos; dalis jų nacionalinės ir tarptautinės. Universiteto absolventų skaičius – daugiau kaip 27 500.

Universiteto struktūra

Klaipėdos universiteto rektoratas

Vaizdas:Uni aula magna.JPG

Naujai pastatytos auditorijos (Aula magna) KU miestelyje

Įsteigus Klaipėdos universitetą, iš pradžių jis buvo sudarytas iš trijų fakultetų: Humanitarinių ir Gamtos mokslų (išskaidytas 1992 m., nuo 1994 m. veikia Humanitarinių mokslų fakultetas ir Gamtos mokslų fakultetas), Technikos (nuo 1994 m. Jūrų technikos), Pedagogikos. 1994 m. įkurtas Socialinių mokslų fakultetas, 1995 m., prie universiteto prisijungus Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetui, buvo įsteigtas Menų fakultetas, 1999 m. – Sveikatos mokslų fakultetas. 2000 m. Gamtos mokslų fakultetas pavadintas Gamtos ir matematikos mokslų fakultetu. Šiuo metu universitete yra septyni fakultetai ir du studijų institutai: Jūreivystės institutas (įkurtas 1996 m.) ir Tęstinių studijų institutas (įkurtas 1995 m. kaip Kvalifikacijos kėlimo institutas, reorganizuotas 2003 m.).

Be to, į universiteto struktūrą įeina mokslinių tyrimų padaliniai: fakultetų struktūroje esantys mokslo centrai; Muzikologijos institutas (Menų fakulteto struktūroje) ir Jūrinio kraštovaizdžio mokslo institutas (Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto struktūroje); trys savarankiški mokslinius tyrimus vykdantys institutai (fakulteto lygmens padaliniai): 1. Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas (įkurtas 1998 m. vietoj buvusio Sistemų analizės mokslo centro, veikusio nuo 1991 m., iki 2004 m. priklausė Gamtos ir matematikos mokslų fakultetui), 2. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (įkurtas 2003 m. buvusio Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro, veikusio nuo 1992 m., bazėje), 3. Mechatronikos mokslo institutas (įkurtas 2005 m.).

1991 m. įkurta universiteto biblioteka, 1992 m. – Klaipėdos universiteto leidykla, 1993 m. – Botanikos sodas, 1995 m. – Klaipėdos universiteto studentų sąjunga. 2002 m. rugsėjo 6 d., bendradarbiaujant Klaipėdos universitetui ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, įsteigtas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. 2008 m. KU Senato sprendimu įsteigtas Jūros mokslų ir technologijų centras, koordinuojantis Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (Jūrinio slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai plėtros programos projektų vykdymą, Slėnio branduolio laboratorijų kūrimą ir mokslinio–techninio potencialo koncentravimą.

Fakultetai ir studijų institutai

Mokslinių tyrimų institutai

Moksleiviams

Klaipėdos universiteto Jaunujų mokslininkų mokykla;
Ekskursija į didžiausią Lietuvoje burlaivį "Brabander";
Ekskursija į Botanikos sodą
Baltijos jūros mokslinė stovykla

Infrastruktūra

1993 m. pasitraukus iš Lietuvos buvusios SSRS kariuomenei, universitetas perėmė buvusios Klaipėdos įgulos kareivinių teritoriją kartu su šešių 1904–1907 m. statytų neogotikinių pastatų kompleksu (adresas: Herkaus Manto g. 84). Pastatai valstybės, rėmėjų ir kitų finansinių šaltinių lėšomis baigti restauruoti 2009 m. Juose yra įsikūrę šie universiteto padaliniai: rektoratas, senatas, administracija, leidykla, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, Evangeliškosios teologijos centras, Humanitarinių mokslų fakultetas, Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas, Sveikatos mokslų fakultetas.

Be to, universitetui priklauso ne universiteto miestelyje esančių padalinių pastatai ir teritorijos:

Botanikos sodo teritorija Kretingos g. 92,
Pedagogikos fakulteto pastatas S. Nėries g. 5 (1905–1908 m. statytas neogotikinis buv. Klaipėdos mokytojų seminarijos pastatas),
Menų fakulteto pastatas K. Donelaičio g. 4 (1910–1911 m. statytas buv. Karalienės Augustės Viktorijos mergaičių licėjaus pastatas),
Tęstinių studijų instituto pastatas Sportininkų g. 13 (1950–1953 m. statytas buv. Žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikumo pastatas),
Jūreivystės instituto pastatas I. Kanto g. 7 (1936–1937 m. statytas buv. Imanuelio Kanto pradinės mokyklos pastatas),
Jūrų technikos fakulteto pastatas Bijūnų g. 17 (buv. Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakulteto pastatas),
Socialinių mokslų fakulteto pastatas Minijos g. 153 (1993 m. Lietuvos jūrų laivininkystės universitetui perduotas švietimo paskirties pastatas),
Universiteto bendrabučiai Malūnininkų g. 4, Taikos pr. 30, Statybininkų pr. 43.

2009 m. universitetas panaudos teise valdė 45,37 ha valstybės žemės plotą (iš jų 23,58 ha Universiteto miestelyje)

Nuorodos

Vikiteka: Klaipėdos universitetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+12550-148=12402 wiki spaudos ženklai).
KS – redaktorius – 1% (+95-0=95 wiki spaudos ženklai).