Klaipėdos siaurukas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Klaipėdos siaurukassiaurasis geležinkelis, veikęs Memeler Kleinbahn vardu Klaipėdos krašte iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Mintys apie siauruką Klaipėdos apylinkėse atsirado jau apie 1898 m. Statybos prasidėjo ir galiausiai 1906 metų spalio 22 d. buvo užbaigtos tiesti trys 1000 mm bėgių vėžių atkarpos;

Šias atkarpas (o nuo 1904 m. rugpjūčio 18 d. ir miesto tramvajų) eksploatavo 1904 metais įkurta bendrovė Memeler Kleinbahn-AG. Įstatinis kapitalas sudarė apie 2,8 milijonų Vokietijos markių, o 1913 m. jis buvo padidintas iki 4,7 milijonų markių.

Geležinkelį aptarnavo du 1c lokomotyvai, trys Cu21 šilumvežiai ir penki garvežiai bei daugybė automotrisų. Keleivių buvo nedaug, vagonais dažniausiai perveždavo pjautą medienąPošaičių lentpjūvės bei Dovilų kalkių fabriko produkciją.

Geležinkelis atkarpoje Smeltė-Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis naudojo ir miesto tramvajaus (kuris 1934 m. bankrutavo) bėgius. Vagonams transportuoti po miestą, į Smeltę ir uostą buvo paskirti elektriniai lokomotyvai.

Klaipėdos kraštui atitekus Lietuvai, geležinkelis priklausė Klaipėdos miestui, o jį eksploatavo Ostdeutsche Eisenbehn-Gesellschaft.

Antrojo pasaulinio karo metais geležinkelio pervežimai ypač išaugo:

  • 1939 m. buvo pervežta 78, 6 tūkst. keleivių ir 69 tūkst. t krovinių,
  • 1942 m. - jau 230 tūkst. keleivių (daugiausiai kariškių) ir 73 tūkst. t krovinių.

Po karo geležinkelio bėgiai buvo išardytas, o siaurojo geležinkelio stotis naudojama kitiems tikslams.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+2433-48=2385 wiki spaudos ženklai).