Klaudijus Ptolemėjus
Klaudijus Ptolemėjus (gr. Κλαύδιος Πτολεμαιος; apie 90 m. – apie 168 m.) – graikų geografas, astronomas ir astrologas, gyvenęs ir dirbęs Aleksandrijoje.
Svarbiausi traktatai, kelis amžius buvę vieni svarbiausių mokslo veikalų Europos ir islamiškajame moksle – „Almagestas“ ir „Geografija“. Sudarė „Karalių chronologinį kanoną“ – svarbų chronologijos šaltinį. Apie jo biografinius faktus duomenų praktiškai nėra.
Ptolemėjaus darbai
Astronomija
Svarbiausias astronominis veikalas – „Almagestas“. Į jį sudėtos visos iki to laiko sukauptos astronominės žinios, labai daug remtasi Hiparcho astronominiais darbais (parašytais prieš 3 amžius). Ptolemėjus suformulavo geocentrinę sistemą. „Almageste“ buvo žvaigždžių katalogas, aprašyti 48 žvaigždynai. Ilgus metus ši knyga buvo kaip navigacijos pagal žvaigždes vadovėlis.
Geografija
Veikale „Geografija“ apibendrino senovės graikų ir romėnų geografijos žinias, išdėstė žemėlapių sudarymo pagrindus, surašė daugiau nei 8000 geografinių vietų, nurodė daugumos jų koordinates, įdėjo 26 žemės paviršiaus žemėlapius. Ptolemėjus nemažai rėmėsi kitų graikų mokslininkų – Eratoseno, Hiparcho, Poseidonijo, Marino Tyriečio darbais. Veikalas „Geografija“ net 14 amžių buvo laikomas svarbiausiu Europoje geografijos ir kartografijos šaltiniu.
Ptolemėjus savo darbe mini Sarmatų vandenyną (Baltijos jūrą), venedus ir Venedų įlanką (Gdansko įlanka), Rubono ir Chronono upes, kurios tapatinamos su Dauguva, Priegliumi ar Nemunu, bei dvi baltų gentis – sudinus (sudūvius, arba galbūt neteisingai užrašytus budinus) ir galindus[1].
Muzikos teorija
Ptolemėjaus veikale „Harmonija“ aprašyti muzikos garsų matematiniai santykiai. Jis pirmasis apibūdino oktavos sąvoką.
Objektai, pavadinti Ptolemėjaus garbei
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 150-151 psl.
| ||||||