Klemensas Dragūnas

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Klemensas Dragūnas
    Inspektorius Klemesas Dragūnas.png

    Gimė 1869 m.
    Kurnonių k., Linkuvos valsčiuje, Šiaulių apskrityje
    Mirė 1950 m. vasario 1 d. (~81 m.)
    palaidotas Linkuvoje

    Veikla
    Linkuvos gimnazijos inspektorius

    Išsilavinimas Peterburgo Štiglico meno mokykla

    Klemensas Dragūnas (1869 m. Šiaulių apskrities Linkuvos valsčiaus Kurnonių kaime – 1950 m. vasario 1 d. palaidotas Linkuvos miesto kapinėse) – Linkuvos gimnazijos inspektorius.

    Gyvenimo kelias

    Piešimo mokytojas ir vienu metu buvęs Linkuvos gimnazijos inspektorius K.Dragūnas, gimęs 1869 m. Šiaulių apskrities Linkuvos valsčiaus Kurnonių kaime.

    Baigė Peterburgo Štiglico meno mokyklą. 1923 m. apsigyveno Linkuvoje ir pradėjo dėstyti piešimą visose gimnazijos klasėse.

    Mokytojas K.Dragūnas buvo nevedęs. Gyveno pas šeimininkę, sumokėdamas už visą išlaikymą. Buvo viskuo aprūpintas.

    1934 m.pasitraukė į pensiją. Išėjo iš gyvenimo 1950 m. Palaidotas Linkuvos kapinėse.


    Atsiminimai

    Cquote2.png

    Buvo ramus, gero būdo, inteligentiškas, pagyvenęs mokytojas Ant mokinių garsiai nešaukdavo, rimtai paaiškindavo nenorintiems piešti ar išdykaujantiems kaip dera elgtis. Su kreida lentoje parodydavo, kaip reikia piešti. Duodavo pavyzdžių kopijuoti. Vis šnekėdavo, kad reikia miklinti ir miklinti ranką. Daug piešti. Daugiausia mokinių buvo iš kaimų. Nenorintieji dirbti atsikalbinėdavo, kad tėvai tiek popieriaus nenupirks, kiek jis norėtų piešti. Mokytojas nesupykdavo, o tik pašiepdavo, kad ir to popieriaus nesunaudosi, kurį turi. Kiti nebedrįsdavo šitaip išdaigauti. Antroje-trečioje klasėse duodavo kiekvienam mokiniui kitą modelį piešti. Tai būdavo įvairios degtukų dėžutės, saldainių popierėliai, medžių lapai, gėlių žiedai ir t.t. Mokiniai mėgdavo pasikeisti tais daikteliais. Stebėdavomės, kaip mokytojas tuoj pastebėdavo. Pirmą ir antrą kartą tik įspėdavo, o trečią kartą sumažindavo vienu pažymiu, nes kiekvieną piešinėlį vertindavo. Mokiniai dar bandydavo aiškintis, neteisybę sakydami. Mokytojui labai nepatikdavo. Tada dar pagrįsdavo: „Aš „nės“ (toks priežodis, gal reikšdavo nesu?) maniau, kad tu pasitaisysi, – dukart nemažinau pažymio, o tu dar drįsti meluoti. Dabar dviem pažymiais sumažinsiu“. Neužmiršdavo. Per pamoką vaikščiodavo nuo mokinio prie mokinio, vis nurodydamas klaidas ir įspėdamas tuos „išsišokėlius“. Mokytojo K.Dragūno pasakytas mokiniui žodis „išsišokėlis“ buvo pats griežčiausias, kada išdykaudavo, nieko nedirbdavo ir neklausydavo. Mokinius veikdavo mokytojo švelnumas. Jau žemesnėse klasėse patys ramindavo tuos „išsišokėlius“, o vyresnėse klasėse drausmės problemų nebūdavo. Gerbdavo mokytoją.

    Labai mėgo gamtą. Dažnai po darbo vaikščiodavo. Išeidavo vienas toli už miesto. Jo tėviškė buvo tik keliolika kilometrų nuo Linkuvos. Todėl jam buvo gerai pažįstamos vietinės gamtos sąlygos. Tiksliai pasakydavo orą. Iš ryto pasakydavo, kokia bus diena. Maždaug įspėdavo kelių ateinančių dienų orą. Žmonės teiraudavosi, ir jis visiems maloniai pasakydavo. Tik labai retai apsirikdavo. Buvo labai geranoriškas. Pamatęs kaimynus, besiruošiančius į užmiestį pasivaikščioti prieš lietų, juos įspėdavo. Šie, kartą nepaklusę ir patekę į liūtį, kitąkart patys klausdavo, koks bus oras. Greit pastebėdavo, kurie tyčia klausinėja. Buvęs labai įdomus tėvų pašnekovas. Užeidavęs į svečius. Kartu su kaimynais sodinęs sau bendrame plote pomidorus, juos prižiūrėdavęs. Visada likdavęs orus, mandagus, kaip dera mokytojui.


    Teodora Katilienė

    Cquote1.png


    Cquote2.png

    Mokytojas Klemensas Dragūnas – mano tėvo jaunystės draugas, kilęs iš gretimo Kirnonių kaimo. Pagal tėvo pasakojimą, jis mokėsi Rusijoje ant „chudožniko“ (dailininko). Per atostogas jaunimą prijuokindavo savo karikatūromis, net Linkuvos žydai nuo jo slėpdavosi. Apie 1922 m. grįžo iš Rusijos ir pas mus mokė piešimą. Skatindavo, išėjus piešti vaizdelius „iš natūros“ arba projektuoti, pav., kambario ornamentus, kokie mums gražiausi. Jo priežodis buvo „aš nės“. Pradėdamas kalbėti, visad pasakydavo „aš nės“. Jį taip ir vadindavome – „mokytoju „aš nės“ “.


    Bronius Pupinis

    Cquote1.png


    Šaltiniai

    • Sudarė Teodora Katilienė, „Linkuva ir linkuviai“ XX amžiaus pirmoji pusė, straipsniai ir nuotraukos; Vilnius, 2012.


    Parengė: Emilija Stanevičienė.

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 66% (+4826-112=4714 wiki spaudos ženklai).
    • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 37% (+2683-108=2575 wiki spaudos ženklai).