Klementina Šeperauskienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Klementina Šeperauskienė

(Povilionytė)

K. Šeperauskienė 1954 metais (kai mokėsi Panevėžyje).png

Gimė 1935 m. gegužės 1 d. (84 m.)
Gulbinų kaime, Biržų rajone.

Tėvas Juozas Povilionis
Motina Vincenta Povilionienė
Sutuoktinis(-ė) Jonas Šeperauskas (1937-2000) m.
Vaikai

Virginijus,
Dangutė Mockūnienė,
Rasa


Veikla

Išsilavinimas 1956 m. Panevėžio aukštesnioji pedagogikos mokykla

Klementina Povilionytė-Šeperauskienė (g. 1935 m. gegužės 1 d. Gulbinų kaime, Biržų rajone) – Gataučių septynmetės mokyklos, Gudžiūnų pradinės mokyklos, Ūdekų aštuonmetės mokyklos – mokytoja.

Kilmė ir šeima

Klementina Povilionytė-Šeperauskienė gimė 1935 metais gegužės 1 dieną Biržų rajone, Gulbinų kaime valstiečių šeimoje. Juozo ir Vincentos Povilionių šeimoje, be Klementinos, augo dar keturios dukros: Vincenta, Aleksandra, Leontina ir jauniausioji Ona.

1962 metais ištekėjo už Jono Šeperausko (1937-2000) m..

Klementinos ir Jono Šeperauskų vaikai:

Sūnus Virginijus (g. 1963 m.) – vairuotojas.

Dukra Dangutė (g. 1966 m.) – slaugytoja Linkuvos specialiojoje mokykloje, visuomenės sveikatos specialistė Linkuvos gimnazijoje.

Dukra Rasa (g. 1970 m.) ūkininkauja.

Anūkai Silvija, Miglė, Goda, Eglė, Marius

Gyvenimo kelias

19431947 metais Klementina mokėsi Gulbinų pradinėje mokykloje. Po metų pradėjo mokslus Kirdonių septynmetėje mokykloje, kurią baigė 1952 metais. Tais pačiais metais įstojo į Panevėžio pedagoginę mokyklą ir 1956 metais ją baigė.

Įgijusi pradinių klasių mokytojos specialybę atvyko dirbti į Linkuvos rajono (dabar Pakruojo r.) Gataučių septynmetę mokyklą. Šioje mokykloje Klementina 11 metų dėstė matematiką ir istoriją. Ji nuo pat pirmųjų mokytojavimo metų savo gyvenimą pašventė vaikams, su jais tiesiogiai bendraudama ne tik pamokose, gyvu žodžiu prabildama į jų širdis, mokė juos išminties, dorumo, meilės savo kraštui ir žmonėms.

1962 metais, dirbdama Gataučių septynmetėje mokykloje, Klementina ištekėjo už Jono Šeperausko. 1967 metais K.Šeperauskienė su šeima persikėlė į Gudžiūnus (dabar Puodžiūnų k.), kur vietos pradinėje mokykloje gyveno ir dirbo pradinių klasių mokytoja. Čia pirmąją klasę pradėjo lankyti ir pirmagimis sūnus Virginijus.

1971 metais Klementina įsidarbino Ūdekų aštuonmetėje mokykloje, kurioje mokėsi ir visi Šeperauskų vaikai: Virginijus, Dangutė ir Rasa.

1983 metais K. Šeperauskienė, atidavusi mokyklai 27 – erius gražiausius savo gyvenimo metus, dėl susiklosčiusių aplinkybių perėjo dirbti į Ūdekų kolūkio vaikų darželį. Čia ji dirbo vaikų darželio auklėtoja iki pat pensijos, t. y. iki 1991 metų Klementina savo žiniomis, gerumu ir tikėjimu dalinosi su mažiausiais Ūdekų kolūkio gyventojais. Būdama pensininke, K. Šeperauskienė pedagoginio darbo nebedirbo, ji namuose savo nepakartojamu kantrumu, išmintimi džiugina ne tik anūkus, bet ir proanūkį.

Dirbdama pedagoginį darbą, Klementina visada stengėsi tobulėti, įgyti naujausių žinių ir perteikti jas pamokose. Todėl, palikusi savo mažamečius vaikus ir namų ūkio darbus savo vyrui ir seseriai Leontinai, dažnai išvykdavo į mokytojų konferencijas, kursus, seminarus, organizuojamus ne tik Pakruojyje, bet ir Šiauliuose, Klaipėdoje, Marijampolėje. Dirbdama mokytoja, Klementina papildomai įsigijo kino demonstratorės kvalifikaciją. Ji mėgo bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis, buvo visuomeniška, aktyviai įsitraukė į meno saviveiklą. Nuo 1957 metų dešimtmetį vadovavo Ūdekų ir Linkuvos kultūros namų tautinių šokių kolektyvams, kurie dalyvaudavo rajoninėse ir zoninėse dainų šventėse. 1959 metais dirbo visuotiniame žmonių surašyme, visada dalyvaudavo ne tik mokyklos, bet ir kolūkio renginiuose. Tiek su su mokiniais, tiek ir su pačiais mažiausiais darželio ugdytinias ruošė menines programėles kaimo visuomenei.

Šiandien Klementina Šeperauskienė gyvena Puodžiūnų kaime kartu su seserimi Leontina. A.a. vyras palaidotas gražiose Puodžiūnų kaimo kapinaitėse. Nors pedagoginio darbo Klementina nebedirba virš 25 metų, tačiau dar ir šiandien prenumeruoja “Šiaulių kraštą”, “Valstiečių laikraštį”, “Auksinę varpą”, domisi švietimo reformomis, ypač noriai sprendžia kryžiažodžius.

Nuotraukos

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: