Klimatas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Geografiškai klimatas- vidutinė daugiametė orų seka, būdinga kuriai nors vietovei.

Turinys

Klimatas - apibrėžtame regione vyraujantys orai. Ši sąvoka kilusi iš graikų žodžio κλίμα, ir vartojama ilgesnio laiko periodo orų apibendrinimui. Vietovės klimatas dar gali būti apibūdinamas kaip jai būdingų meteorologinių reiškinių ir rodiklių visuma arba kaip orų "vidurkis" per tam tikrą periodą (paprastai 30 metų). Klimatą, jo kaitą ir priežastis tyrinėja klimatologija.

Klimato klasifikacija

Senovės Graikijoje klimato sąvoka buvo naudojama pasaulio suskirstymui į klimato zonas ne tik pagal panašius orus, bet ir pagal atstumą nuo pusiaujo (platumas). Dabartiniai skirstymai naudoja klimato regionus, ypač remiantis temperatūros ir kritulių duomenimis, nes skirstymas vien pagal platumas neatsižvelgia į skirtingų reljefo formų (kalnų, kalnų grandinių, didelių ežerų, jūrų ir upių) įtaką klimatui.

Šiuo metu naudojamos klimato klasifikacijos nežymiai skiriasi, tačiau dauguma remiasi Köppen klimato klasifikacijos principu.

Paprastai klasifikuojama pagal šiuos kriterijus:

  • Pagal platumas (smulkiau žr.Klimato juostos):
    • Atogrąžų (tropinis) klimatas: karštas, be žymių oro temperatūros skirtumų tarp metų laikų; pusiaujo regionuose;
    • Vidutinių platumų: vidutinės temperatūros, tradiciniai keturi metų laikai (pavasaris, vasara, ruduo, žiema);
    • Poliarinis klimatas: šaltas, ilgos žiemos, ryškus sezoniškumas;
  • Pagal temperatūrą ir kritulių kiekį bei periodiškumą;
  • Regionai taip pat skirstomi priklausomai nuo to, ar klimatas žemyninis (ryškus kontrastas tarp žiemos ir vasaros), ar jūrinis (dėl vandenynų temperatūra švelnesnė, tačiau būdingi drėgnesni orai nei žemyniniame).

Keturi metų laikai kaip sezonai (daugiausiai pagal temperatūras) traktuojami tik vidutinėse platumose, kituose regionuose sezonai skirstomi pagal kritulius į sausąjį ir drėgnajį.

Vietovės klimatą apibrėžiantys veiksniai

Klimatą sąlygojančių faktorių gali būti labai daug ir jų tarpusavio sąveika sudėtinga, todėl didesnių regionų ar globalinį klimatą yra sunku prognozuoti tiksliai. Prie pastovesnių priskiriami šie veiksniai:

  • Platuma nulemia vietovės paviršiui tenkančio Saulės spinduliavimo stiprumą, kas turi įtakos temperatūros pokyčiams ir atmosferos cirkuliacijai. Daugiausiai energijos iš saulės gauna pusiaujo regionai, kur spindulių ir žemės paviršiaus sudaromas kampas didžiausias (spinduliai nueina trumpiausią kelią), todėl spindulių koncentracija ploto vienetui didesnė nei tolstant nuo pusiaujo link ašigalių.
  • Aukštis virš jūros lygio
  • Sausumos ir vandens plotų santykis. Dėl didelės vandens slaptosios šilumos ir greitesnio šilumos pasiskirstymo, vanduo į temperatūrų pokyčius reaguoja lėčiau nei sausuma, todėl vietovėse, kur vandens telkinių daugiau, būdinga silpnesnė, lėtesnė temperatūrų kaita.
  • Buvimas netoli vandenynų ir/ar kalnų

Kiti veiksniai yra labiau kintantys:

Klimato rodikliai

Klimato rodikliai naudojami statistikai, tyrimams, siekiant suprasti bei modeliuoti klimatą. Paprastai mokslininkai derina paprastumo ir užbaigtumo principus; rodiklis dažniausiai parodo konkretaus klimato elemento būklę konkrečiu laiku; rodiklių sugrupavimas padeda nustatyti klimato požymius, pokyčius, priežastis ir tendencijas.

Taip pat skaitykite

Susijusios nuorodos


Vikiteka



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: