Kodžioson

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Kočioson)
Hanguksi.PNG
Korėjos istorija
Įvykių chronologija
Kodžioson
Ankstyvasis Samguk laikotarpis:
    Okčio, Tonge, Pujo
Samguk laikotarpis:
    Šilla, Pekčė, Kogurio
Suvienytosios Šillos laikotarpis:
    Šilla, Palhė
Vėlyvasis Samguk laikotarpis:
    Šilla, Vėlyvoji Pekčė, Vėlyvasis Kogurio
Korio
Čioson
Korėjos imperija
Japonijos okupacija Korėjoje
Korėjos padalijimas:
    Pietų Korėja, Šiaurės Korėja
    Korėjos karas

Kodžioson (Kodžiosonas) (kor. 古朝鮮/고조선 Gojoseon – „Senoji Korėja“) – pusiau legendinė Korėjos valstybė, klestėjusi I tūkst. pr. m. e. Šiaurinėje Korėjoje ir Pietų Mandžiūrijoje. Su ja korėjiečiai sieja savo valstybingumo pradžią. Pietų Korėjoje iki 1961 m. buvo vartojamas kalendorius, skaičiuojantis savo erą nuo legendinio įkūrimo – 2333 m. pr. m. e.

Legendos

Pektu kalnas, kuriame, anot legendos, į žemę nusileido Tanguno tėvas Huanung

Apie Kodžiosoną pasakojama daugybė legendų. Teigiama, kad tai nebuvo pirmoji valstybė Korėjoje. Iki jos egzistavo Pedal (kor. 배달국 Baedalguk) (3898-2333 m. pr. m. e), o ši savo ruožtu kilo iš Hvanguk (kor. 桓國/환국 Hwanguk) (7197-3898 m. pr. m. e.)

Pasakojama, kad tada, kai dangaus dievo Hvanino sūnus Hvanungas valdė pasaulį iš Dievų miesto Šinši (神市/신시), esančio Pektu kalne, atėjo pas jį tigras ir lokys, melsdami padaryti juos žmonėmis. Dievas davė jiedviem 20 skiltelių česnako ir kiečių, liepdamas misti vien tik jais. Tigras greitai pabėgo nuo tokio gyvenimo, o lokys iškentė 21 dieną, ir dievas pavertė jį gražia moterimi Ungnio (熊女/웅녀 Ungnyeo). Kadangi jai buvo liūdna vienai, dievas padovanojo jai sūnų Tanguną, kurio tikrasis vardas buvo Tangun Vanggom.

Tangunas tapo Kodžiosono įkūrėju, ir visi jo palikuonys valdovai buvo tituluojami „tangunais“. Jis valdė tuo pat metu, kuomet Kiniją valdė imperatorius Yao.

Geografinis padalinimas

Kočiosonas buvo padalintas į tris dalis: Šiaurėje (Pietų Mandžiūrijoje) buvo centrinė valstybė Čindžioson (Jinjoseon) su sostine Asadal mieste, valdoma paties Tanguno, vakaruose – Pondžioson (Beonjoseon), su sostine Vangomsong, o pietuose (Korėjos pusiasalyje) – Madžioson (Majoseon) su sostine Taldžiguk. Pastarosios buvo valdomos „vicetangunų“ Čidunam ir Ungbekta.

Legendinė istorija

Kočiosono istorija tradiciškai skaidoma į tris laikotarpius:

  • Tangun Čioson (2333-1126 m. pr. m. e) – Tanguno sukurta valstybė.
  • Kidžia Čioson (1126-194 m. pr. m. e.) – siejama su vienu kinų valdovu 箕子 (kin. jizi, korėjietiškas tarimas – Kidžia (Gija)), kuris atvykimo į Korėją ir ėmė valdyti Kodžioson ar bent jau dalį jo, introdukuodamas kinų kultūrą. Tai – hipotetinė valstybė.
  • Viman Čioson (194-108 m. pr. m. e.) – irgi siejama su kinų pabėgėliu iš Yan valstybės, kuris, tapęs pripažintu žmogumi Kočiosone, nuvertė valdovą Džiun ir įkūręs sostinę Vangomsong (Pchenjane), ėmė ją valdyti. Tuo metu į Korėją pateko daug kultūrinės įtakos.

Radiniai

Kodžiosono legendos siejamos su realiai egzistavusia žalvario kultūra, II tūkst. pr. m. e. pradžioje prasidėjusioje liao upės sėnyje, ir iki vidurio išplitusioje po visą Korėją. Tai buvo žemdirbių kultūra, introdukavusi Korėjoje ryžių auginimą.

Ši kultūra siejama su tam specifiniais radiniais:

  • Mumun keramika – beornamentė keramika, pakeitusi senąją šukinio rašto čelmun keramiką.
  • Bronzos dirbiniai – jų technologijos išsivystė II ir I tūkst. pr. m. e. sandūroje. Buvo gaminami dailūs skitų žvėrių stiliaus dirbiniai.
  • Smuiko formos ietigaliai – būdingi bronzos dirbiniai.
  • Dolmenai

Tikroji istorija

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Kodžiosonas paminėtas VII a. pr. m. e., kaip valstybė, ar gentis, prekiaujanti su Kinijos Či valstybe. Greičiausiai tai buvo nedidelė valstybė ar net gyvenvietė.

IV a. pr. m. e. Kodžiosonas galėjo būti viena iš daugybės žemių, kunigaikštysčių, susiformavusių Šiaurės Korėjoje. Greičiausiai tada ji ėmė plėsti savo hegemonija, užkariaudama mažesnes žemes. Jau tada iškilo konfrontacija su kinų Yan valstybe. Iš kinų šaltinių išaiškėja, kad joje jau buvo sureguliuoti įstatymai, klestėjo bronzos kultūra. III a. pr. m. e. kariaudamas su Yan, Kodžiosonas neteko dalies savo vakarinių teritorijų. Greičiausiai tada sostine tapo Pchenjanas. Šiaip ar taip, Kodžiosonas buvo stipri valstybė, kuri neretai puldinėjo Kiniją ir kėlė jai nemažą grėsmę iš rytų.

II a. pr. m. e. vykusi pabėgėlio iš Yan – Viman uzurpacija, minima legendose, irgi gali būti tikras faktas, todėl Viman Čioson valstybės egzistavimo versija nėra atmetama. Greičiausiai tada į valstybę ėmė sklisti kiniška kultūra: pradėtas introdukuoti raštas, religija, menas.

108 m. pr. m. e. Kodžiosonas pralaimėjo Han imperatoriaus Vudi armijai, ir jo teritorijoje buvo įkurti kinų savivaldos organai. Visgi, jie nekontroliavo visų senųjų Kočiosono teritorijų, kuriose formavosi vietinių tautų valstybėlės: Pujo (Buyeo), Okčio (Okjeo), Tonge (Dongye) ir daugybė kitų.

Taip prasidėjo Ankstyvasis Samguk laikotarpis.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+24-0=24 wiki spaudos ženklai).