Komių-permių apygarda
| Komių-permių apygarda Коми-Пермяцкий округ Коми-Перем кытш | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+6) | |||||||
| Valstybė: |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda: | Pavolgio federalinė apygarda | ||||||
| Kraštas: |  Permės kraštas
| ||||||
| Centras: | Kudymkaras | ||||||
| Oficialios kalbos: | rusų, komių permių | ||||||
| Gyventojų: | 127 089 (2010 m.) | ||||||
| Plotas: | 32770 km² | ||||||
| Tankumas: | 3.88 žm./km² | ||||||
Komių-permių apygarda (rus. Коми-Пермяцкий округ, kom. Коми-Перем кытш) – speciali teritorija Rusijoje, Permės krašto šiaurės vakaruose. Administracinis centras – Kudymkaras.
Iki 2005 m. gruodžio 1 d. tai buvo atskiras Rusijos Federacijos objektas Permės srities sudėtyje (vadintas Komių-permių autonomine apygarda).
Geografija
Teritorija išsidėsčiusi Priešuralėje, Kamos aukštupio baseine. Būdingas paviršius – kalvota lyguma, vakaruose iškilusi Kamos aukštupio aukštuma (aukštis iki 280 m). Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja tarp -15 ir -17 °C, liepos mėnesio – 17-18 °C. Metinis kritulių kiekis – apie 500 mm. Teritoriją kerta Kamos upė su intakais (Kosa, Vesliana, Timšeras, Inva, Velva ir kt.). 4/5 apygardos dengia miškai – daugiausia tamsioji eglių taiga[1].
Ūkis
Verčiamasi daugiausia miškų ūkiu, medienos kirtimu ir apdirbimu, maisto, lengvąja, metalo apdirbimo pramone. Vietomis auginami javai, linai. Gyvulininkystė.
Gyventojai
2002 m. 59 % apygardos gyventojų sudarė komiai-permiai, 38,2 % – rusai, yra totorių, ukrainiečių, baltarusių.
Didesnės gyvenvietės:
- Kudymkaras – 30,7 tūkst. gyv.
- Gainai – 5,4
- Jurla – 4,2
Šaltiniai
- ↑ Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 220-221 psl.{{#subobject:Komių-permių apygarda (GEC) |Straipsnis=Komių-permių apygarda |Žodynas=Geografinis enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Komių-permių apygarda |Žodyno puslapis= 220-221 psl. |}}
| ||||||