Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Komorai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Udzima wa Komori
الاتحاد القمر
Union des Comores
Flag of the Comoros.svg Coat of arms of Comoros.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Komorai žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų, prancūzų
Sostinė Moronis
Didžiausias miestas Moronis
Valstybės vadovai Achmedas Abdala Mohamedas Sambis
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
2 1702,170 km²
217,000 ha
837.837 mi²
km² (167)
nėra duomenų
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
669 805 (156)
308.67308.67 žm./km²
3.087 žm./ha
799.455 žm./mi²
žm./km² (20)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2002 (progn.)
0,44 mlrd. $ (179)
600 $ (189)
Valiuta Komorų frankas (KMF)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+3
nenaudojamas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Prancūzijos
1975 m. liepos 7 d.
1975 m.
Valstybinis himnas Komorų himnas
ISO kodas KM
ISO3 kodas COM
ISO skaitmeninis kodas 174
FIPS kodas CN
GeoName kodas 921929
Interneto kodas .km
Šalies tel. kodas 269
Commons-logo.svg Vikiteka: KomoraiVikiteka

Komorų Sąjunga (Komorai; iki 2002Komorų Federacinė Islamo Respublika) – salų valstybė Indijos vandenyno Mozambiko sąsiauryje, tarp Madagaskaro ir Mozambiko.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Komorų istorija.

Apie ikikolonijinę istoriją: Svahilių civilizacija

Ankstyvoji Komorų istorija prasideda pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje, kuomet salas pasiekė pirmieji gyventojai. Manoma, kad tai galėjo būti austroneziečiai, tuo metu migravę į Rytines Afrikos pakrantes. Vėliau į salas kėlėsi juodaodžiai iš Afrikos pakrančių, arabai. Apie XV a. salas pasiekė tuo metu Rytinės Afrikos pakrantėse suklestėjusi Svahilių civilizacija. Svahiliai atsinešė islamą ir su tuo susijusius kultūros bruožus. Tikriausiai tuo metu krašte ėmė plisti svahilių kalba, iš kurios ilgainiui išsivystė dabartinė gyventojų komorų kalba.

XVI a. pradžioje portugalams užkariavus svahilių prekybinius miestus, civilizacija patyrė nuosmukį. 1505 m. karinių ekspedicijų metu Portugalai pasiekė salas. Po to sunyko senosios gyvenvietės, ištuštėjo miestai. Portugalai čia niekuomet neįtvirtino valdžios, o salose įsiviešpatavo Madagaskaro piratai. Vietos gyventojai sukūrė dešimtis tarpusavyje konkuruojančių smulkių sultonatų. Netgi XVII a. II pusėje Rytinėje Afrikos pakrantėje įsiviešpatavus Omano imperijai, o XIX a. - Zanzibaro sultonatui, tvarka čia nebuvo atkurta.

Nuo 1841 m. prancūzai, besidomintys regionu, ėmė vieną po kito aneksuoti vietos sultonatus. 1887 m. jie juos sujungė ir pavadino Komorų protektoratu. Nuo 1908 m. jis buvo administruojamas kaip prancūzų Madagaskaro kolonijos dalis. 1946 m. salos vėl padarytos atskiru administraciniu vienetu. 1961 m. Prancūzijos vyriausybė suteikė Komorams užjūrio teritorijos statusą, o 1968 - vidaus savivaldą. Per 1974 m. referendumą 95% gyventojų balsavo už nepriklausomybę (Majoto saloje 63% prieš), ir 1975 m. Komorų deputatų rūmai paskelbė šalies nepriklausomybę. Prancūzija ją pripažino, bet pasiliko sau Majoto salą ir tebevaldo ją iki šiol kaip užjūrio departamentą.

Dėl ekonominių sunkumų bei Prancūzijos įtakos, Komorų vidaus politinė padėtis yra nestabili. 1975 m. įvyko valstybinis perversmas. Naujam prezidentui Ali Soilih pavaldi vyriausybė padarė pažangių reformų, tačiau 1978 metais prezidentas buvo nuverstas. Achmedui Abdalui vadovaujant, šalis paskelbta Komorų Salų Federacine Islamo Respublika iki 2002 metų. 2006 m. prezidentu išrinktas Ahmed Abdallah Sambi, kuris yra pirmasis išrinktas, o ne per karinį perversmą atėjęs prezidentas.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Komorų politinė sistema.

Administracinis suskirstymas

Keturios Komorų salos
Pagrindinis straipsnis – Komorų administracinis suskirstymas.

Komorai yra federacija, kurią oficialiai sudaro keturi nariai - autonominės salos. Jose yra išskiriami smulkesni administraciniai vienetai - savivaldybės:

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Komorų geografija.

Trys didžiosios ir kelios mažos salos, sudarančios Komorus - vulkaninės kilmės. Majotas, netolima sala rytuose, tebėra Prancūzijos valda, nes per 1974 m. referendumą, kai dauguma Komorų salų gyventojų balsavo už nepriklausomybę, Majotas balsavo prieš. Didžiausia ir jauniausia sala - Didysis Komoras (Nzazidža). Jos aukščiausia viršūnė Kartala - veikiantis ugnikalnis. Salose esama keliolikos paukščių ir kelių žvėrių rūšių, kurių niekur pasaulyje nėra, kaip antai Livingstono skraidančioji lapė, didelis vaisėdis šikšnosparnis, kurio išskėstų sparnų tarpugalis - 1 m. Dauguma Komorų salų gyventojų žvejoja arba dirba mažus žemės sklypelius ir augina manijokus, ryžius, batatus maistui, o kavą, vanilę, citrusus, gvazdikus - eksportui.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Komorų ekonomika.

Nedaug naudingųjų iškasenų, nederlinga žemė ir gyventojų perteklius padarė šalį vieną iš skurdžiausių visame pasaulyje. Apie 80 % šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Eksportui auginama vanilė, kvapniosios konangos, gvazdikėliai, kopra. Taip pat auginami kokosai, bananai, manijokai. Pagrindinės šalies ekonomikos šakos yra turizmas, žvejyba. Šalis yra priklausoma nuo Prancūzijos.

Demografija

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1991 m. ir 2012 m.
1991 m. 1998 m. 2003 m. 2012 m.
446 817 545 528 575 660 669 805

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Komorų kultūra.

Šaltiniai



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: