Konstancija Jablonskienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Konstancija Sketerytė-Jablonskienė (1868 m. spalio 8 d. Noreikoniuose, Kauno gubernija, Rusijos imperija – 1948 m. balandžio 19 d. Kaune, LTSR) – Lietuvos vertėja, literatė.

Biografija

Gimė ir augo ūkininkų Adomo ir Marijos Sketerių šeimoje. Brolis Adomas tapo žinomu gydytoju, literatu ir visuomenės veikėju; brolis Laurynas – ūkininku, taip pat bendradarbiavusiu laikraštyje „Aušra“; sesuo Petronėlė (Rumpienė) – ūkininke.

1890 m. liepos 24 d. Švobiškio evangelikų reformatų bažnyčioje ištekėjo už pedagogo ir kalbininko Jono Jablonskio. Jaunikis buvo katalikas, o jaunoji – evangelikė reformatė, sutuoktuvėms buvo gauti visi kanoniniai ir civiliniai leidimai. Šeima apsigyveno Mintaujoje, čia gimė trys vaikai. 1896 m. persikėlė į Revelį. 1902 m. J.Jablonskį nuteisė tremtin į Pskovą, su juo kartu išvyko vyriausias sūnus Konstantinas. K.Jablonskienė su kitais vaikais glaudėsi Žeimelyje pas brolį, gydytoją Adomą Sketerį. 19031904 m. Jablonskiai gyveno Šiauliuose, vertėsi atsitiktiniais darbais. Vėliau persikėlė į Vilnių, o 1906 m. – į Panevėžį. 1912 m. mokyt. Jonas Jablonskis įsidarbino Gardino berniukų gimnazijoje, šiame mieste apsigyveno ir žmona su vaikais. 1914 m. mokytojas buvo iškeltas į Veližą (Vitebsko gubernija), o prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Jablonskiai atsidūrė Voroneže. Kartu su grįžtančiomis iš evakuacijos Lietuviškomis gimnazijomis 1918 m. atvyko į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje; tais pačiais metais pesikėlė į Kauną. Gyvenimo pabaigoje sunki vyro liga privertė Jablonskius persikraustyti pas dukterį okulistę Oną Landsbergienę.

Konstancija Sketerytė-Jablonskienė buvo išsilavinusi moteris: skambino pianinu, mokėjo rusų, vokiečių, prancūzų ir, matyt, lenkų kalbas. Ji bendradarbiavo to meto uždraustoje lietuviškoje spaudoje – rašė vaizdelius į „Ūkininką“ ir „Varpą“. Tilžėje išleido rusų rašytojo Levo Tolstojaus apysakos „Kaukazo belaisvis“ vertimą, bene pirmoji vertė suomių rašytojo Pietario Peiverintos (suom. Pietari Päivärinta) kūrybą į lietuvių kalbą. Daug padėjo savo vyrui – perrašinėjo jo redaguotus tekstus.

Jablonskių šeimos kapas Petrašiūnuose

Vaikai: Lietuvos teisės istorikas akademikas Konstantinas Jablonskis (1892–1960); okulistė Ona Jablonskytė-Landsbergienė (1894–1957); dailininkė Julija Jablonskytė-Petkevičienė (1896–1937); Lietuvos aviatorius majoras Vytautas Jablonskis (1899–1963) bei žurnalistas ir diplomatas Jonas Jablonskis (1906–1941).

K.Jablonskienė mirė 1948 m., palaidota greta vyro senosiose Kauno miesto kapinėse. Vėliau palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.

Bibliografija

  • Pavargėlė. – [Tilžėje: Sp. pas Otto v. Mauderode, 1892], 36 p.
  • Kaukazo belaisvis. -– Vilniuje: [s.n., s.a.], 24 p.

Atminimo įamžinimas

  • Noreikoniuose, prie buvusios sodybvietės atidengtas Adomui, Konstancijai ir Laurynui Sketeriams skirtas ąžuolinis stogastulpis.[1]

2009 m. Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniuje išleido knygą

  • Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima / [sudarytoja Eglė Lukėnaitė-Griciuvienė; redaktorė Nijolė Deveikienė][2]

Išnašos

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5256-0=5256 wiki spaudos ženklai).