Kontinentinis šelfas (teisė)

Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).

Pakrantės valstybės kontinentinis šelfas apima jūros dugną ir jo gelmes tų povandeninių rajonų, kurie tęsiasi už tos valstybės teritorinės jūros per visą jos sausumos teritorijos natūralų tęsinį iki žemyno povandeninio krašto išorinės ribos arba 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių yra matuojamas teritorinės jūros plotis, jei žemyno povandeninio krašto išorinė riba nesiekia šio atstumo (Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (JTK), 76 straipsnis („Kontinentinio šelfo sąvoka“), 1 d.).

Pakrantės valstybės kontinentinis šelfas negali išeiti už ribų, kurios yra nurodytos JTK 76 straipsnio 4–6 dalyse.

Žemyno povandeninis kraštas apima pakrantės valstybės sausumos masyvo, esančio po vandeniu, tęsinį ir susideda iš šelfo paviršiaus ir jo gelmių, šlaito ir paaukštėjimo. Jis neapima vandenyno dugno dideliuose gyliuose, taip pat vandenyno okeaninių kalnagūbrių ir jo gelmių (JTK 76 str. 3 d.).

a) Vykdydama Konvenciją, pakrantės valstybė nustato žemyno povandeninio krašto išorinę ribą, kai toks kraštas tęsiasi už 200 jūrmylių ribos nuo bazinių linijų, nuo kurių yra matuojamas teritorinės jūros plotis, pagal:

i) liniją, išvestą pagal JTK 76 straipsnio 7 dalį, matuojant nuo labiausiai nutolusių fiksuotų taškų, ties kiekvienu iš jų nuosėdinių uolienų storis sudaro ne mažiau kaip 1 procentą trumpiausio atstumo nuo tokio taško iki kontinentinio šlaito papėdės, arba

ii) liniją, išvestą pagal JTK 76 straipsnio 7 dalį, matuojant nuo fiksuotų taškų, nutolusių ne toliau kaip per 60 jūrmylių nuo kontinentinio šlaito papėdės.

b) Jei nėra įrodyta priešingai, kontinentinio šlaito papėdė yra nustatoma kaip nuolydžio didžiausio pokyčio taškas ties jo pagrindu.

Fiksuoti taškai, sudarantys ant jūros dugno kontinentinio šelfo išorinės ribos liniją, išvestą pagal JTK 76 straipsnio 4 dalies a punkto i ir ii papunkčius, neturi būti nutolę toliau kaip 350 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių yra matuojamas teritorinės jūros plotis, arba toliau kaip 100 jūrmylių nuo 2500 metrų izobatos – linijos, jungiančios taškus 2500 metrų gylyje (JTK 76 str. 5 d.).

Nepaisant JTK 76 straipsnio 5 dalies nuostatų, ant povandeninių kalnagūbrių kontinentinio šelfo išorinė riba neturi būti nutolusi toliau kaip 350 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių yra matuojamas teritorinės jūros plotis. Ši straipsnio dalis netaikoma povandeniniams iškilimams, kurie yra natūralūs žemyno povandeninio krašto komponentai, kaip antai: jo plynaukštės, iškilimai, gūbriai, sąnašiniai pylimai ir keteros (JTK 76 str. 6 d.).

Jei šelfas tęsiasi toliau negu 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių yra matuojamas teritorinės jūros plotis, pakrantės valstybė nustato savo kontinentinio šelfo išorines ribas tiesiosiomis linijomis, kurių ilgis neturi viršyti 60 jūrmylių, jungiančiomis nustatytos geografinės platumos ir ilgumos taškus (JTK 76 str. 7 d.).

Duomenis apie kontinentinio šelfo ribas, esančias toliau negu 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių yra matuojamas teritorinės jūros plotis, pakrantės valstybė pateikia Kontinentinio šelfo ribų komisijai, sudarytai pagal II priedą teisingo geografinio atstovavimo pagrindu. Komisija pateikia pakrantės valstybėms rekomendacijas klausimais, susijusiais su jų kontinentinio šelfo išorinių ribų nustatymu. Šelfo ribos, kurias pakrantės valstybė nustato tokių rekomendacijų pagrindu, yra galutinės ir privalomos (JTK 76 str. 8 d.).

Pakrantės valstybė deponuoja Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui jūrlapius ir atitinkamą informaciją, įskaitant geodezinius duomenis, nurodančią pastovias tos valstybės kontinentinio šelfo išorines ribas. Generalinis sekretorius tinkamu būdu juos paskelbia (JTK 76 str. 9 d.).

JTK 76 straipsnio nuostatos neturi įtakos kontinentinio šelfo delimitavimui tarp valstybių, turinčių priešingus arba gretimus krantus (JTK 76 str. 10 d.).