Korėjiečių kalba

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Korėjiečių kalba
한국어, 조선어 (Hangugeo, Chosŏnŏ)
Kalbama: Šiaurės Korėja, Pietų Korėja, Kinija
Kalbančiųjų skaičius: 78 mln.[1]
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: 13
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

izoliuota

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Šiaurės Korėjos vėliava Šiaurės Korėja, Pietų Korėjos vėliava Pietų Korėja
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: ko
ISO 639-2: kor
ISO 639-3: kor
Wikipedia
Vikipedija Korėjiečių kalba

Korėjiečių kalba – kalba, kuria kalba korėjiečiai Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Kinijoje ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse. Nuo seno ji vadinama 조선어 (Chosŏnŏ), šis pavadinimas yra išlikęs Šiaurės Korėjoje. Pietų Korėjoje, tuo tarpu, ji vadinama 한국어 (Hangugeo).

Turinys

Istorija ir giminingos kalbos

Korėjiečių kalba yra laikoma izoliuota kalba, nors nepaneigiami jos ryšiai su Altajaus kalbomis.

Fonetika

Balsiai

Anksčiau korėjiečių kalboje buvo aiškiai skiriami ilgieji ir trumpieji balsiai, tačiau per pastaruosiu penkiasdešimt metų šis skirtumas gerokai nunyko. Dabar Pietų Korėjoje tik pagyvenę žmonės - penkiasdešimtmečiai ir vyresni, aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius. Jaunesniųjų kartų atstovams balsės ilgumas nėra svarbus žodžio reikšmei atskirti. Tad kartais įvairiose fonetikos lentelėse vis dar yra pateikiama dvidešimt korėjiečių kalbos balsių, tačiau iš tiesų šių dienų standartinėje kalboje (Seulo dialekte) tų skirtumų iš esmės nėra. Esminiai šiuolaikinės korėjiečių kalbos balsių fonetikos skirtumais yra lūpų forma ir liežuvio padėtis burnoje.

Korėjiečių balsiai

Tai, kad nyksta skirtumai tarp ilgųjų ir trumpųjų balsių, skatina homonimų atsiradimą. Kadaise tokie žodžiai kaip 말 (mal - žodis) ir 말 (maal - arklys) bei 눈 (nun - akis) ir 눈 (nuun - sniegas) buvo aiškiai skiriami. Dabar dažniausiai žodžio reikšmė yra atskiriama iš konteksto.

Korėjiečių kalboje yra keturi aukštutinio pakilimo balsiai: ㅣ, ㅟ, ㅡ ir ㅜ (i, y, ɨ, ir u). Aukštutinis pakilimas reiškia, kad ši balsių grupė klasifikuojama pagal liežuvio pakilimą prie gomurio ir šiuos garsus tariant liežuvis pakyla aukštai prie gomurio. ㅣ ir ㅟ yra priešakinės eilės balsiai, o ㅡ ir ㅜ - užpakalinės eilės. Žodžių pavyzdžiai su šiomis balsėmis: 집 (čip - namai), 귀 (ky - ausis), 등 (dɨŋ̩ - nugara), 수박 (subak - arbūzas).

Korėjiečių kalboje taip pat yra ir keturi vidutinio pakilimo balsiai: ㅔ, ㅚ, ㅓ, ㅗ (e, ø, ə ir o). Dvi iš jų, ㅔ ir ㅚ yra priešakinės eilės; ㅓ ir ㅗ – užpakalinės. ㅗ yra labai panašus į lietuvių kalbos "o", tuo tarpu ㅓ yra atviresnis ir ne toks apvalus. Pavyzdžiai: 세상 (sesaŋ̩ - pasaulis), 괴물 (gømul - pabaisa), 어머니 (əməni - motina), 고기 (kogi - mėsa). Korėjiečių kalba turi tik du atviruosius balsius – priešakinės eilės ㅐ (ɛe) ir užpakalinės eilės ㅏ (a). Pavyzdžiai: 배 ( - kriaušė/valtis), 아기 (agi - kūdikis). Nors teigiama, kad standartinėje korėjiečių kalboje yra šie dešimt balsių, realiai jie egzistuoja tik Čiolla tarmėje. Kitose tarmėse balsis ㅟ (y) jau seniai virtęs dvibalsiu ɥi, o balsis ㅚ(ø) vis labiau panašus į dvibalsį we. Be to, tik vyresnioji karta skiria balsius ㅐ(ɛ) ir ㅔ(e), jaunesnės kartos atstovų kalboje jie seniai susilieję ir tapę balsiu e.


Priebalsiai

Korėjiečių kalbos priebalsiai neskiriami į dusliuosiu ir skardžiuosiu. Priebalsių fonemos skirstomos pagal kitokius požymius. Visų pirma korėjiečių kalba turi devyniolika priebalsių fonemų, kurias galima sugrupuoti pagal artikuliacijos būdą. Daugiausia yra sprogstamųjų priebalsių. Sprogstamasis priebalsis yra toks priebalsis, kurio tarime dalyvaujantys kalbos padargai iš suglaustos padėties su iškvepiamo oro srove staigiai atveriami ir susidaro sprogimas. Korėjiečių kalba turi tris sprogstamųjų priebalsių rinkinius. Jie yra lūpiniai, dantiniai, gomuriniai, ir visų šitų priebalsių yra po tris. Korėjiečių kalboje priebalsio skardumas ar duslumas neturi įtakos žodžio reikšmei. Korėjiečių kalbos sprogstamieji priebalsiai yra skirstomi į paprastuosius, aspiruotuosius ir įtemptuosiuss. Jie visuomet yra duslūs išskyrus paprastuosius garsus, kurie suskardėja atsidūrę tarp sonantų. Paprastieji sprogstamieji priebalsiai yra ㅂ, ㄷ, ㄱ (p, t, k). Jie iš esmės yra duslūs, vos vos aspiruoti ir visai neįtempti. Šie priebalsiai suskardėja atsidūrę tarp sonantų, pavyzdžiui, – 바보 (pabo - kvailys), 갈비 (kalbi - mėsos šonkauliai), 도둑 (toduk - vagis), 고기 (kogi - mėsa).

Aspiruotieji sprogstamieji priebalsiai ㅍ, ㅌ, ㅋ, (ph, th, kh) visuomet duslūs. Jie pasižymi tuo, jog tariami su labai aiškiu ir dideliu oro pūstelėjimu. Aspiracija korėjiečių kalboje yra svarbi. Tarkim, anglų kalboje duslieji priebalsiai yra aspiruoti, bet aspiracija neturi įtakos žodžių reikšmei. Tačiau korėjiečių kalboje nuo to, garsas aspiruotasis ar ne, gali priklausyti ir žodžio reikšmė. Žemiau pateiktoje lentelėje galima rasti pavyzdžių, kaip aspiracija daro įtaką žodžio reikšmei.

Likę trys sprogstamieji priebalsiai yra įtemptieji ㅃ, ㄸ, ㄲ, (p‘, t‘, k‘) – jie visuomet duslūs ir visiškai neaspiruoti. Jie yra tariami įtempus gerklas. Jas įtempus, už jos susikaupia oras, kuris paskui labai staigiai išleidžiamas lauk. Dėl to, kad korėjiečių priebalsiai dažniausiai yra dūslūs, susidaro panašiai skambančių žodžių grupės:

pul ‘ugnis’

phul ‘žolė’

p’ul ‘ragas’


tal ‘mėnulis’

thal ‘kaukė’

t’al ‘duktė’


Korėjiečių kalboje taip pat yra trys afrikatos ㅈ, ㅊ, ir ㅉ (t͡ɕ, t͡ɕh ir t͡ɕ'). Kaip ir sprogstamieji priebalsiai, šios irgi yra trys – paprastoji, apsiruotoji ir įtemptoji. Jos visuomet duslios, išskyrus tuos atvejus, kai paprastoji afrikata atsiduria tarp sonantų, tarkim kaip žodyje 반지 (pand͡ʑi - žiedas). Kita vertus, jų artikuliacijos būdas yra kiek kitos negu įprastų afrikatų. Paprastai jos yra tariamos suglaudus lūpas, nebent po to yra tariama apvalioji balsė. Korėjiečių kalbos afrikatos yra gana monotoniškos ir beveik be jokių pučiamųjų savybių. Panašių žodžių grupių pasitaiko ir čia: 자다 (t͡ɕada - miegoti), 차다 (t͡ɕhada - spirti), 짜다 (t͡ɕ'ada - būti sūriam).

Korėjiečių priebalsiai

Dar yra ir pučiamųjų priebalsių. Korėjiečių kalboje jų yra trys – ㅅ, ㅆ ir ㅎ (s, s‘ ir h). ㅅ ir ㅆ‘ yra paprastojo ir įtemptojo priebalsių pora. ㅅ šiek tiek aspiruotas, tačiau ㅆ jokios aspiracijos neturi. Žodžių su šiais priebalsiais pavyzdžiai: 살 (sal - kūnas/oda) ir 쌀 (s‘al - ryžiai), 성 (səŋ̩ - pilis) ir 썽 (s'əŋ̩ - pyktis). Kitaip negu sprogstamieji priebalsiai, ㅅ nesuskardėja atsidūręs tarp sonantų, tačiau ir ㅅ, ir ㅆ atsidūrę priešais ㅣ arba ㅟ yra smarkiai minkštinami, pavyzdžiui, 시계 (ɕige - laikrodis) ir 쉬다 (ɕyda - ilsėtis).

Gerklinis ㅎ (h) dažnai pasiduoda paskui jį tariamų balsių įtakai, pavyzdžiui, greitai tariant 말 했다 (mal haet'a - pasakė) pavirsta [말앴다] (maraet'a). Šis priebalsis dažnai artikuliuojamas ten, kur ir greta jo einanti balsė.

Nosinių priebalsių ㅁ, ㄴ ir ㅇ (m, n ir ŋ) kokybė yra stabili ir juos galima nusakyti bendrais nosinių priebalsių bruožais. ㅇ yra tas pats garsas kaip ir lietuvių kalbos žodyje „langas“, tačiau šiuo atveju, jau nebegalima tarti 'g' ar 'k', kaip kartais yra įpratę kai kurie užsieniečiai, nes vėl skirtųsi žodžių reikšmės. Ypač sunku gali būti žmonių vardais. Korėjiečiams patiems kartais būna painu. Pavyzdžiui, greitame pokalbyje gali būti sunku nusakyti apie kurį žmogų kalbama - 김현중 (Kim Hʲənd͡ʑuŋ̩) ar 김형준 (Kim Hʲəŋ̩d͡ʑun).

Nors ㅁ ir ㅇ yra stabilūs priebalsiai, nosinis ㄴ (n) gali būti minkštinamas priešais i arba y. Tai akivaizdu tokiuose žodžiuose kaip 언니 (ənni - vyresnioji sesuo), 어머니 (əməni - motina). Tačiau šis priebalsis nėra minkštinamas naujuose skoliniuose arba naujai išsivysčiusiuose žodžiuose, pavyzdžiui, 니 (ni - tu nuo 네 ne) arba 니코틴 (nikhothin - nikotinas).

Sklandusis korėjiečių priebalsis ㄹ (l) turi du skirtingus alofonus arba fonemos variantus. Vienas jų yra šoninis priebalsis l. Kitas alofonas yra vibruojantis r. L yra aptinkama prie kitos l arba skiemens pabaigoje (t.y. priešais pauzę arba kitą skiemenį, tačiau ne prieš h, nes paprastai tokiu atveju h tiesiog išnyksta ir l pavirsta r). Tačiau atsidūrusi po pauzės, tarp dviejų balsių arba tarp balsio ir pusbalsio, ši fonema tampa r. Pavyzdžiui:

kul ‘tunelis’

발목 palmok ‘kulkšnis’

진리 t͡ɕilli ‘tiesa’

라디오 radio ‘radijas’

머리 məri ‘galva’

일원 irwən ‘vienas vonas’

Korėjiečių kalbos pusbalsių arba slankų w ir j garsinė kokybė yra panaši į balsių ㅜ (u) bei ㅣ (i). Pusbalsiai funkcionuoja ir kaip balsiai, ir kaip priebalsiai. Jie panašūs į balsius, nes tarimo metu kalbos padargai nesudaro jokios kliūties orui, tačiau kita vertus jie primena priebalsius, nes paprastai žodyje stovi priešais balses, pavyzdžiui, 과일 (kwa'il - vaisius), 여름 (jərɨm - vasara).

Korėjiečių raštas ir skoliniai iš kinų kalbos

Korėjiečių kalbos užrašymo būdai kito ne kartą.
Pagrindinis raštas, nuo mūsų eros pradžios introdukuotas į Korėją, buvo kinų, kuris atėjo kartu su jų kultūros pasiekimais bei literatūrine kinų kalba. To meto intelektualai visoje Rytų Azijoje bendraudavo, ir raštai buvo rašomi kiniškai.
Visgi Korėjoje, kaip ir Japonijoje bei Vietname, vyko procesai, kurie pritaikė kinų raštą vietos tradicijoms, o sykiu keitė ir pačią korėjiečių kalbą. Iš kinų korėjiečiai perėmė labai daug mokslinės terminologijos, kuri buvo ne tik rašoma hieroglifais, bet, neturėdama atitikmenų vietinėje kalboje, buvo perimama kinišku tarimu, jį pritaikant prie vietos kalbos. Štai keletas pavyzdžių:

  • 国家 kin.: guojia, kor: gukga, „valstybė“;
  • 調和 kin.: tiaohe, kor: johua, „harmonija“;
  • 大学 kin.: daxue, kor: daehak, „universitetas“;
  • 化学 kin.: huaxue, kor: hwahak, „chemija“;

Gana anksti korėjiečiai susidūrė ir su problema, kaip užrašyti savos kalbos žodžius, ypač gramatines galūnes, kurių šioje kalboje, skirtingai nei kinų, yra daug. Labai ilgą laiką tam jie naudojo nesusistemintą skiemeninę abėcėlę to, savo išvaizda (ir struktūra) panašią į japonišką katakaną.
Galutinai ši problema buvo išspręsta XV a., išradus korėjiečių kalbai pritaikytą hangul, kuri ilgainiui taip išpopuliarėjo šalyje, kad ėmė išstumti kiniškus hieroglifus.
Šiuo metu Pietų Korėjoje kalba užrašoma naudojant tiek kiniškas ideogramas (kiniškos kilmės žodžiams), tiek hangilis (korėjietiškos kilmės žodžiams), o Šiaurės Korėja kiniškų hieroglifų yra visiškai atsisakiusi. Čia naudojamas tik hangilils.

Gramatika

Pagrindinis straipsnis – Korėjiečių kalbos gramatika.

Korėjiečių kalba yra agliutinacinė. Afiksai yra atskiri, paprastai dedami po žodžio, kurio prasmė keičiama. Jų dėka, bendra sakinio struktūra nėra griežta, išskyrus visuomet pabaigoje esantį veiksmažodį arba būdvardį ir pažyminčiųjų žodžių buvimą prieš pažymimuosius. Paprastai iš pradžių pateikiamos laiko aplinkybės, tada veiksnys, papildomos aplinkybės, veiksmo objektas ir galiausiai tarinys. Veiksnys neretai gali būti praleidžiamas, jeigu jo reikšmė suprantama iš konteksto.

Korėjiečių kalboje yra nemažai gramatinių elementų, kurie išreiškia kalbėtojo ir klausytojo socialinę padėtį bei tarpusavio ryšį. Pasirinkus atitinkamą formą, galima perteikti familiarumą, pagarbą, nusižeminimą, neutralumą ir kitus niuansus. Iš viso gali būti išskiriami keturi kalbos lygiai: familiarus, mandagus, formalus ir neutralus. Pastarsis daugiausiai naudojamas rašytinėje kalboje.

Korėjiečių kalboje yra devynios kalbos dalys: daiktavardžiai, veiksmažodžiai, būdvardžiai, įvardžiai, skaitvardžiai, dalelytės, prieveiksmiai, jungtukai ir jaustukai.

Daiktavardžiai neturi tiksliai išreikštos vienaskaitos ar daugiskaitos. Jų linksnį keičia po žodžio einančios dalelytės.

Veiksmažodis susideda iš šaknies ir prieš ją arba po jos pridedamais laiko, mandagumo, nuosakos ir kitas reikšmes turinčiais afiksais, kurie gali būti jungiami tarpusavyje į grupes. Veiksmažodis neasmenuojamas ir nekaitomas skaičiais, turi keturi laikus (esamajį, būtąjį, dvigubą būtąjį ir būsimąjį).

Būdvardžiai turi daug veiksmažodžiams būdingų savybių: jie kaitomi laike, su jais naudojami kai kurie veiksmažodžiams būdingi afiksai. Būdvardžiai nekaitomi gimine ir skaičiumi. Laipsniavimas išreiškiamas pridedant afiksus.

Skaitvardžiai dviejų rūšių: korėjietiški ir sinokorėjietiški. Kiekvienas iš jų turi specifinę naudojimo sritį. Skaičiuojant objektus, prie skaitvardžio pridedamas tam tikrai objektų grupei skirtas skaičiavimo afiksas.

Dalelytės yra trumpi funkciniai sufiksai, kurie patys neturi jokios reikšmės, tačiau suteikia daiktavavardžiams ir įvardžiams linksnį arba kitokią prasmę. Jos eina po pažįmimojo žodžio.

Dialektai

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Korean language, Ethnologue



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: