Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Kornelijus Platelis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kornelijus Platelis
Kornelijus Platelis.jpg
Kornelijus Platelis .... m.

Gimė 1951 m. sausio 22 d. (66 m.)
Šiauliai

Sutuoktinis(-ė)
  • Zita Platelienė
  • 1951 m. balandžio 30 d., Tauragė
Vaikai
  • Edgaras Platelis
  • 1976 m. birželio 22 d., Druskininkai

  • Jonas Platelis
  • 1982 m. balandžio 25 d., Druskininkai

Veikla
literatūra, visuomeninė, politinė
Sritis poezija, vertimai, valstybinė
Pareigos
  • 1973-1975 Sovietinės armijos leitenantas

  • 1975-1980 Druskininkų statybos valdybos inžinierius

  • 1980-1988 Druskininkų Eglės / Žilvino sanatorijos statybos priežiūros inžinierius


  • 1991-1993 LR kultūros ir švietimo ministro pavaduotojas

  • 1993-1995 Lietuvos miestų sąjungos konsultantas

  • 1995-1996 Druskininkų mero pavaduotojas

  • 1996-1998 Leidyklos UAB “Vaga” direktorius

  • 1998-2000 LR Švietimo ir mokslo ministras

  • 2001-2014 Savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius

Išsilavinimas
  • 1957-1968 Šiaulių 5-oji vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1968-1973 Vilniaus inžinerinis statybos institutas Miestų statybos fakultetas, studentas


Žinomas už už literatūrinę ir politinę veiklą

Kornelijus Platelis (g. 1951 m. sausio 22 d. Šiauliuose) – inžinierius statybininkas, poetas, eseistas, vertėjas, visuomenės ir politinis veikėjas, ministras.

Turinys

Kilmė ir šeima

Seneliai - Jonas Platelis, Kazio. Kilęs iš Jakiškių kaimo Joniškio raj. vidutinių ūkininkų. ♦ Marija Platelienė (Mačiulytė), Tado. Kilusi iš Maironių kaimo, Joniškio raj. vidutinių ūkininkų. Tėvo šeimoje buvo keturi broliai. Vyresnįjį Povilą antrą kartą užėję rusai paėmė į kariuomenę. Jis nuėjo iki Berlyno ir grįžo gyvas. Iš kažkur sužinojo, kad Joniškio NKVD trėmimo sąrašuose yra ir jų šeima. Kaip frontininkui jam pavyko savo šeimą iš sąrašų išbraukti.
♦ Pilypas Jonkus. Kilęs iš Jakiškių kaimo vidutinių ūkininkų. ♦ Adolfa Jokubaitytė. Kilusi iš Niūraičių kaimo, Joniškio rajone.

Tėvai – Jonas Platelis, Jono (1921 m. gegužės 18 d. Jakiškių kaime, Joniškio raj. - 2004 m. lapkričio 24 d. Druskininkuose, jų kapinėse palaidotas. 1946 m. baigė Vilniaus universitetą, Ekonomikos fakultetą. Dirbo Finansų ministerijoje, Šiaulių „Elnio“ fabrike, Šiaulių kelių statybos valdyboje, Druskininkų statybos valdyboje. ♦ Stefa Platelienė, Pilypo (Jonkutė, 1926 m. balandžio 30 d. Jakiškių kaime, Joniškio raj. - 2011 m. rugsėjo 11 d. Druskininkuose, jų kapinėse palaidota). 1950 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Geografijos fakultetą, dirbo Šiaulių mokytojų seminarijoje, Šiaulių V vidurinėje mokykloje, Druskininkų vakarinėje mokykloje. Tėvai deportacijos išvengė, nors kartais tekdavo nakvoti Rasų kapinių rūsiuose.
Sesuo - Edita Platelytė (g. 1957 m. kovo 9 d. Šiauliuose). 1979 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą. Dirbo Vilniaus konservatorijoje, vėliau – LR muitinės departamente.

Šeima – žmona (nuo 1974-02-28) Zita Platelienė, Antano (Pociūtė, g. 1951 m. balandžio 30 d. Tauragėje). 1974 m. Baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto anglų kalbos specialybę. Dirbo Druskininkų II (rusų) vidurinėje ir I vidurinėje (vėliau – Atgimimo) mokyklose.
Vaikai – Edgaras Platelis (g. 1976 m. birželio 22 d. Druskininkuose). 2000 m. įgijo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto magistro laipsnį. Dirba Europos ministrų taryboje Briuselyje vertėju. Vedęs, turi sūnų ir dukrą. ♦ Jonas Platelis (g. 1982 m. balandžio 25 d. Druskininkuose). 2005 m. įgijo Oñati (Ispanija) Tarptautinio teisės sociologijos instituto, o 2006 m. – Mykolo Riomerio universiteto teisės magistro laipsnius. Dirba kartu su partnere įsteigtoje advokatų kontoroje „Pro Lege“ Klaipėdoje. Vedęs, turi sūnų ir dukrą.

Moksleivio ir studijų metai

1957 m. Kornelijus pradėjo lankyti Šiaulių 5-ąją vidurinę mokyklą, kurią ir baigė 1968 m.

Mokykloje mokėsi vidutiniškai, baigė be trejetų. Kurį laiką grojo mokyklos dūdų orkestre, bet šiaip niekuo nepasižymėjo. Švietimo sistemos piešiamo ir realaus aplinkinio pasaulio skirtumus pastebėjo ir nepasitikėti mokykla pradėjo labai anksti. Pokarinių komjaunuolių dėstoma lietuvių literatūra mokykloje jo taip pat nesudomino. Apie humanitarines studijas sovietinėje sistemoje nė negalvojo, nors paskutinėje klasėje jau skaitė ne tik pasaulio literatūros klasiką, bet ir filosofinę literatūrą. Mokykloje savo valia jokių tekstų nerašė, neskaitant vienos kitos parodijos draugams palinksminti. Mokykla neblogai jį išmokė tiksliųjų mokslų ir anglų kalbos.

1968 m. jis įstojo į Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) Miestų statybos fakultetą kelių statybos specialybę, kurią baigė 1973 m.

Šį pasirinkimą lėmė tai, kad dar mokydamasis mokykloje dvi vasaras dirbo Kelių statybos valdyboje, kur tuo metu dirbo ir jo tėvas - joje darbininku ir viršininkų buvo raginamas studijuoti šią sritį. Studijavo veikiau patenkinamai. Jokioje veikloje nedalyvavo, jei neskaitysime trumpo padainavimo VISI chore „Gabija“, iš kurio buvo išmestas už nelankymą ir bridžo, tuo metu vadinto sportiniu.

Maždaug trečiame kurse pradėjo bandyti plunksną, tačiau keisti studijų kryptį nebuvo nei galimybių (būtų iš karto paimtas į kariuomenę), nei noro – tarybinio mokytojo ar redaktoriaus darbas netraukė, nes nenorėjo atlikinėti jokių ideologinių režimo užduočių. Vėliau ir savo kūryboje to išvengė. Tad humanitarinėje srityje jis yra visiškas savamokslis.

Į kariuomenę buvo paimtas tik pabaigęs mokslus, tačiau jau karininku su palyginti neblogu atlyginimu ir galimybe pasidaryti daug laisvo laiko skaitymui bei rašymo pratyboms. Ten jis rašė daug eilėraščių, skaitė žmonos siunčiamas bibliotekų knygas ir vertė į lietuvių kalbą anglų bei amerikiečiu poeziją. Todėl tą laiką galima laikyti studijų tąsa, juo labiau, kad iš tų darbų vėliau beveik nieko nepaskelbė.

Darbinė veikla

1973 m. rudenį baigęs VISI, Kornelijus Platelis dvejiems metams buvo pašauktas į sovietinę armiją. Kadangi VISI buvo karinė katedra, jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis. Pusę metų tarnavo statybos daliniuose Arėjo kaime, Uliotų rajone, Čitos srityje, likusį laiką Vypolzove, esančiame pusiaukelėje tarp Maskvos ir tuometinio Leningrado.

1975 m. rudenį demobilizuotas įsidarbino Druskininkų statybos valdyboje inžinieriumi

19801988 m. dirbo Druskininkų „Eglės“, vėliau „Žilvino“ sanatorijos statybos priežiūros inžinieriumi

1988 m. lapkričio-1991 m. rugpjūčio laikotarpiu buvo laisvas rašytojas

1991 m. rugsėjo–1993 m. balandžio mėn. ėjo Lietuvos kultūros ir švietimo ministro pavaduotojo pareigas, buvo Sevilijos pasaulinės parodos EXPO‘92 Lietuvos ekspozicijos generalinis komisaras

1993 m. 06–1995 m. 03 mėn. - Lietuvos miestų sąjungos konsultantas

1995 m. 04–1996 m. 03 mėn. - Druskininkų mero pavaduotojas, Lietuvos savivaldybių asociacijos pirmininko pavaduotojas

1996 m. 04–1998 m. 04 mėn. - Leidyklos UAB “Vaga” direktorius

1998 m. gegužės 1 d.–2000 m. lapkričio mėn. – Lietuvos švietimo ir mokslo ministras

2001 m. vasario–2014 m. liepos mėn. - savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius

2005 m. 06 mėn. - Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas

2013 m. 05 mėn. – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys

2014 m. 07 mėn. – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos narys

Kultūrinė veikla

Pirmoji K. Platelio knyga, pavadinta „Žodžiai ir dienos“, pasirodė 1980 m., vėliau išleido dar kelias eilėraščių knygas, esė rinkinį, nemažai išvertė kitų šalių autorių kūrybos, parašė paaiškinimus Senajam Testamentui. Jo kūryba išversta į anglų, armėnų, baltarusių, estų, galisiečių, graikų, gruzinų, ispanų, latvių, lenkų, norvegų, prancūzų, rusų, slovėnų, švedų, ukrainiečių, vengrų, vokiečių kalbas.

Nuo 1990 m. - tarptautinio literatūros festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ sumanytojas bei organizatorius

2001 m. įsisteigus visuomeninei organizacijai „Poetinis Druskininkų ruduo“ - jos valdybos pirmininkas.

Paskaitos, mokymai

Skaitė paskaitas apie Lietuvos ir Europos Sąjungos demokratijos procesus bei vedė mokymus valstybės tarnautojams, užsienio lietuviams ir žurnalistams Rusijoje, Kazachstane, Uzbekistane, Ukrainoje, Moldovoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kinijoje, Japonijoje, Švedijoje.

Temos:

  • “Bendravimas su žiniasklaida”
  • “Žurnalistinio darbo psichologija”
  • “Bendravimas su žurnalistu”
  • “Viešųjų ryšių strategija ir taktika”
  • “Žiniasklaida demokratinėse valstybėse”

Visuomeninė ir politinė veikla

K. Platelis aktyviai įsitraukęs į visuomeninę veiklą: yra Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvių PEN centro narys, Poetinis Druskininkų ruduo|„Poetinio Druskininkų rudens“ valdybos pirmininkas.

Nuo 1988 m. Lietuvos Rašytojų sąjungos narys

Nuo 1989 m. Lietuvių PEN centro narys

Nuo 1993 m. spalio 1 d. Tėvynės sąjungos narys-steigėjas

1991-1995, 2003-2007 m. Lietuvių PEN centro pirmininkas

1997-1998, 2005-2009 m. Lietuvos Kultūros ir meno tarybos pirmininkas

1997-1998 m. Nacionalinės UNESCO komisijos narys

1990-1995 ir 1995-1997 m. Druskininkų miesto tarybos narys

Įvertinimai

  • 1985 m. Jotvingių premija už eilėraštį „Jotvingio malda šuoliuojant į priešą“
  • 1996 m. Poezijos Pavasario laureatas už knygą „Prakalbos upei“
  • 2002 m. Nacionaline Lietuvos kultūros ir meno premija
  • 2010 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premija už knygą „Karstiniai reiškiniai“
  • 2011 m. Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius
  • 2012 m. Kultūros ministerijos premija už publicistiką (knygą Ir mes praeiname)
  • 2013 m. Bronio Savukyno premija

Bibliografija

Pirmoji eilėraščių publikacija pasirodė mėnesiniame žurnale „Nemunas“, 1977, Nr. 1.

Eilėraščių rinkiniai:

  • Žodžiai ir dienos. Vilnius: Vaga, 1980. 86 p.
  • Namai ant tilto. Vilnius: Vaga, 1984. 72 p.
  • Pinklės vėjui. Vilnius: Vaga, 1987. 167 p.
  • Luoto kevalas. Vilnius: Vaga, 1990. 156 p.
  • Prakalbos upei. Vilnius: Vaga, 1995. 407 p.
  • Atoslūgio juosta. Vilnius: Vaga, 2000. 138 p.
  • Palimpsestai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. 116 p.
  • Karstiniai reiškiniai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. 143 p.
  • Eilėraščiai. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė. Kaunas: Naujasis lankas, 2014. 62 p.

Esė:

  • Būstas prie Nemuno. Vilnius: Vyturys, 1989. 226 p.
  • Ir mes praeiname. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. 224 p.

Vertimai:

  • T. S. Eliot. Pavasaris žiemos vidury. Vilnius: Vaga, 1991. 158 p.
  • Czesław Miłosz. Lenkų literatūros istorija. Vilnius: Baltos Lankos, 1996. 529 p.
  • Ezra Pound. Lustra (Eilėraščių ir Cantos rinktinė). Vilnius: Vaga, 2002. 294 p.
  • Seamus Heaney. Kasanti plunksna/ The Digging Quill (Eilėraščių rinktinė 1966-1991). Vilnius:

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002. 249 p.

  • Robert Bringhurst. Kvėpuoti pėdomis. Vilnius: Versus Aureus, 2007. 119 p.

Kiti darbai: Skiriama M. (Pasaulio meilės lyrika). Vilnius: Tyto Alba,2015. 327 p.

Paaiškinimai Senajam Testamentui: Šventasis Raštas. Vilnius: Vaga, l990-1991, t.I-III;

Išversta ir paskelbta įvairiose antologijose ir spaudoje E. E. Cummingso, Ted Hughes, John Keatso, Adomo Mickevičiaus, Czesławo Miłoszo, Adomo Naruševičiaus, Wisławos Szymborskos ir kitų autorių eilėraščių, Rigvedos himnų, nemažai esė, kritikos straipsnių, apsakymų.

Sudaryti 10 Poetinio Druskininkų rudens almanachų (2001 – 2010 metais)

Eilėraščiai anglų kalba pirmą kartą išleisti antologijoje Four Poet sof Lithuania (sudarė ir vertė Jonas Zdanys), Vaga, Vilnius, 1995.

Kai kurie eilėraščiai buvo išversti ir paskelbti dar armėnų, baltarusių, bulgarų, čekų, estų, galisiečių, gėlų, graikų, gruzinų, ispanų, italų, japonų, kinų, korėjiečių, latvių, lenkų, makedonų, norvegų, portugalų, prancūzų, rusų, slovėnų, švedų, ukrainiečių, vengrų, vokiečių kalbomis antologijose arba žurnaluose.

Nuorodos, šaltiniai

Postas
Prieš tai:
Zigmas Zinkevičius
Lietuvos švietimo ir mokslo ministras
1998 - 2000
Po to:
Algirdas Monkevičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: