Korupcija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antikorupcinis plakatas Zambijoje

Korupcija (lot. corruptio – „gadinimas“, „papirkimas“) – piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos. Korupcija gali reikštis įvairiose srityse: versle, sporte, religinėse organizacijose, žiniasklaidoje. Dažniausiai pasitaikančios korupcijos formos yra kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba, prekyba įtaka, protekcionizmas, nepotizmas, mokesčių vengimas, sukčiavimas, karteliniai susitarimai.

Tradiciškai skirstoma į „didžiąją korupciją“ – prekyba įstatymais, teismų sprendimais bei valstybiniais užsakymais – bei „mažąją korupciją“ – policininko ar mediko papirkimas, dovanėlė dėstytojui už geresnį pažymį.

Korupcija gali būti apibrėžiama pagal pobūdį- administracinė arba politinė ir sektorius- viešojo arba privataus sektoriaus korupcija.

Turinys

Ištakos

Seniausi duomenys apie korupciją yra Indijos karaliaus ministro Kautilos prieš du tūkstančius metų parašytas galbūt pirmas darbas apie korupciją – Arhashastra, kuriame jis aptarė šį fenomeną, bei archeologinių kasinėjimų metu atrastas XIII a. pr. m. e. Asirijos imperijos institucijos, šiuolaikinės „vidaus reikalų ministerijos“ atitikmens, archyvas su įrašais apie kyšius ėmusius rūmų tarnautojus.

Teisinis korupcijos reguliavimas

  • LR Baudžiamajame yra kriminalizuojamos (uždraudžiamos ir numatomos sankcijos) šios korupcijos formos: kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, piktnaudžiavimas, neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas, tarnybos pareigų neatlikimas. Už šias nusikalstamas veikas numatomos įvairios sankcijos, pavyzdžiui, – bauda ar laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
  • LR Nacionalinėje kovos su korupcija programoje įvertinama bendra aplinka šalyje, korupcijai įtakos galintys turėti veiksniai, išskiriamos prioritetinės sritys, pristatomi tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai.


Lietuvoje yra kelios institucijos, kurių veikla susijusi su korupcija, jos kontrole ar prevencija

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pagrindiniai šios institucijos uždaviniai - saugoti ir ginti asmenį, visuomenę, valstybę nuo korupcijos, vykdyti korupcijos prevenciją bei išaiškinimą.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Jos tikslas- užtikrinti valstybės finansų sistemos apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, tirti teisės pažeidimus finansų sistemai bei vykdyti jų prevenciją.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Ši Komisija tiria valstybės tarnautojų interesų konfliktus, nepotizmo atvejus ir kitas veiklas, kurios prieštarauja valstybės tarnautojų etikai. Taip pat rūpinasi šių veikų prevencija.

Teisėsaugos institucijos – policija, prokuratūra. Šios institucijos tiria konkrečius korupcijos atvejus, vykdo kriminalinį persekiojimą, operatyvinę veiklą.

Korupcijos tyrimai Lietuvoje

Korupcijos suvokimo indeksas. 2010 m. pagal Transparency International korupcijos suvokimo indeksą Lietuvai skirti penki balai iš 10, ji užima 46-ąją vietą 178 šalių lentelėje. Lietuvoje korupcija yra didesnė negu Estijoje ir Lenkijoje, bet mažesnė negu Latvijoje, Baltarusijoje ar Rusijoje, rodo tyrimas.

Lietuvos korupcijos žemėlapis. Tai nuo 2004 metų vykdomas diagnostinis sociologinis korupcijos tyrimas. Remiantis nacionalinėmis sociologinėmis apklausomis bei ekspertiniais vertinimais siekiama nustatyti įvairių socialinių grupių požiūrį į institucinį bei geografinį korupcijos paplitimą Lietuvoje, jų patirtį susiduriant su korupcijos atvejais, įvertinti Lietuvos visuomenės antikorupcinį potencialą. Rezultatai rodo, kad korupcija, gyventojų nuomone, yra trečia didžiausia socialinė problema Lietuvoje. Pasak valstybės ir savivaldybių tarnautojų- pati didžiausia, įmonių vadovai jai skyrė IV vietą.[1] 2008 metų tyrimas atskleidė, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų (44 proc.) buvo davę kyšį per paskutinius 5 metus, 2004 metais tokių gyventojų buvo 36 proc. Tuo metu verslininkų, prisipažinusių apie kyšio davimą, skaičius mažėja. 2004 metais per paskutinious 5 metus davusių kyšį buvo 46 proc. , o 2008 metais- 23 proc. Tyrimo duomenimis, labiausiai korumpuotos Lietuvoje buvo sveikatos sistemos institucijos ir policija, verslininkai dažnai minėjo miesto ir rajonų savivaldybes ir apskrities viršininkų administraciją

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) bei jų iniciatyvos Lietuvoje

Korupcija skurdina visuomenę, griauna pasitikėjimą valstybe, iškreipia rinkos mechanizmus. Korupcijos sukeliami žalingi padariniai skatina žmones kurti organizacijas bei įvairiais būdais stengtis sumažinti šį reiškinį, jį geriau pažinti. Viena tokių organizacijų yra Transparency International Lietuvos skyrius (TILS). Pagrindinis TILS veiklos tikslas – organizuoti ir skatinti pilietines antikorupcines iniciatyvas Lietuvoje, vykdyti korupcijos bei su ja susijusių reiškinių tyrimus, pagal gautus rezultatus kurti prevencines priemones.

Šaltiniai

Nuorodos

Vikiteka

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: