Kosovas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kosova / Kosovo
Flag of Kosovo.svg Coat of arms of Kosovo.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Kosovas žemėlapyje
Valstybinė kalba albanų, serbų [1]
Sostinė Priština
Didžiausias miestas Priština
Valstybės vadovai Atifete Jahjaga Hashim Thaçi
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
10 88710,887 km²
1,088,700 ha
4,203.471 mi²
km² (0)
1,35 %
Gyventojų
 - 2012 m. [2]
 - Tankis
 
2 164 192 (0)
198.79198.79 žm./km²
1.988 žm./ha
514.866 žm./mi²
žm./km² (114)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
n/a
n/a mlrd. EUR (n/a)
n/a EUR (n/a)
Valiuta Euras (EUR)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+2
UTC+3
Nepriklausomybė
Paskelbta
Nuo Serbijos
2008 m. vasario 17 d.
Valstybinis himnas Kosovo himnas
ISO kodas XK
ISO3 kodas XKX
ISO skaitmeninis kodas 0
FIPS kodas KV
GeoName kodas 831053
Interneto kodas .n/a
Šalies tel. kodas +381
Commons-logo.svg Vikiteka: KosovasVikiteka

Kosovas (alb. Kosovë, serb. Косово) – teritorija Balkanuose, Pietų Europoje. 2008 m. vasario 17 d. Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos ir yra de facto savarankiška šalis, dalies valstybių pripažįstama kaip Kosovo Respublika (alb. Republika e Kosovës, serb. Република Косово). Serbija Kosovą laiko savo dalimi Kosovu ir Metohija (serb. Косово и Метохија).

Turinys

Politinė sistema

Politinė sistema – demokratinis parlamentarizmas. Parlamente 119 narių, iš kurių 10 yra serbai.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Kosovo istorija

Nuo seno gyvenama iliriečių, IV a. pr. m. e. ši teritorija buvo užkariauta Aleksandro Makedoniečio. Vėliau tapo Bizantijos imperijos dalimi. Nuo IV amžiaus vidurio iki 1014 metų teritorija priklausė bulgarams. Nuo tų laikų šios teritorijos gyventojai savo kaimynų imti vadinti albanais. 1389 m. birželio 28 įvyko pirmasis mūšis dėl Kosovo tarp Serbijos kunigaikščio ir turkų Osmanų imperijos sultono. Antrasis mūšis dėl Kosovo įvyko 1448 m. spalį. Tarp 1455 m. ir 1912 m. Kosovas priklausė Osmanų imperijai. 19121913 m. vyko Balkanų karai. Nuo 1913 m. iki 1941 m. Kosovas priklausė Jugoslavijos monarchijai. 19411945 m. Kosovo neaplenkė Antrasis pasaulinis karas. Nuo 1946 m. iki 1999 m. Kosovas buvo Jugoslavijos sudėtyje. Nuo 1999 m. iki 2008 m. Kosovo administraciją atliko JTO. 2000 m. pradžioje Kosove buvo dislokuota 45 000 karių iš 35 JTO valstybių narių. 2008 m. vasario 17 d. Kosovas paskelbė savo nepriklausomybę, savo parlamente priėmęs Kosovo nepriklausomybės deklaraciją.

2008 m. gegužės 6 d. Lietuvos Seimas pripažino Kosovo nepriklausomybę[3]. 2008 m. birželio 15 d. įsigaliojo naujoji Kosovo konstitucija, pagal kurią, Kosovo vyriausybė perima didžiąją dalį įgaliojimų, kurias iki tol teritorijoje turėjo Jungtinės Tautos[4].

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Kosovo administracinis suskirstymas

Kosovas padalintas į 30 savivaldybių.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Kosovo geografija

Kosovas yra 10 905 kvadratinių kilometrų ploto ir turi 1,8 milijonus gyventojų („Liet. rytas“/Rytai-Vakarai, 2010-11-20, Nr.46/(891)).

Didžiausias miestas yra sostinė Priština, kuri turi apie 600 000 gyventojų. Antras pagal dydį yra Prizreno miestas, kuris yra šalies pietvakariuose. Vakaruose yra Pečas, turintis 154 000 gyventojų. Šiaurėje Kosovska Mitrovica su 110 000 gyventojų. Kitų miestų gyventojų skaičius yra ne mažiau nei 97 000.

Klimatas Kosove yra žemyninis, su šiltomis vasaromis ir šaltomis su sniegu žiemomis.

Kosovas turi dvi svarbiausias lygumas: Metohijos baseinas, esantis Kosovo vakarinėje dalyje, bei Kosovo lyguma esanti rytinėje dalyje.

Didžioji dalis Kosovo vietovės yra kalnuota. Šar Kalnai yra esantys pietuose ir pietryčiuose, kurie riboja Makedoniją. Tai yra vienas iš srities populiariausių turistinių ir slidinėjimo poilsio vietų, su Brezovica ir Prevalac kaip svarbiausi turistiniai centrai. Kalnuotoje srityje yra aukščiausias Kosovo kalnas – Deravika, 2656 mertai virš jūros lygio, esantis pietvakariuose, ribojasi su Juodkalnija ir Albanija.

Kosove yra kelios žinomos upės ir ežerai. Svarbiausios upės yra Baltasis Drinas, tekantis į Adrijos jūrą, Sitnika, Morava, Golakas, ir Ibaras, kuris yra šalies šiaurėje.

Svarbiausi ežerai yra Gazivoda (380 milijonų m³) šiaurės vakarinėje dalyje, Radonikas (113 milijonų m³) pietvakarių dalyje, Batlava (40 milijonų m³) ir Badovakas (26 milijonai m³) šiaurės rytuose.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Kosovo demografija.
Etninės grupės:
Kosovo žemėlapis pagal etninę sudėtį (2005 m.)

Kosovo albanų populiacijos metinis prieaugis šiuo metu yra maždaug 1,3 % – vienas iš didžiausių Balkanų regione. 2003 m. Kosovo populiacija buvo net 4,6 karto didesnė nei 1921 m. Bet dabar dėl mažėjančio gimstamumo ir didėjančios emigracijos augimas lėtėja. Iki maždaug 1990 m. Kosovas pasižymėjo labai dideliu gimstamumu – vienai moteriai teko 4 vaikai, bet dabar šis rodiklis sumažėjo iki maždaug dviejų vaikų moteriai ir turbūt kris dar žemiau.

Serbų populiacija Kosove augo daug lėčiau. Per 1948–1991 m. laikotarpį ji padidėjo tik 12 % – 25 kartus mažiau nei Kosovo albanų populiacija per tą patį laikotarpį. Kaip ir daugelis stačiatikybę išpažįstančių etninių grupių, nuo 1990 m. Kosovo serbai turėjo labai žemą gimstamumą (maždaug 1,5 vaiko moteriai) ir daugiau mirčių nei gimimų. Kosovui paskelbus nepriklausomybę, daug serbų emigravo iš regiono, kas sukėlė Kosovo lyderių nerimą.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1981 m. ir 2012 m.
1981 m. 1991 m. 2002 m. 2005 m. 2006 m. 2012 m.
1 584 440 1 956 196 1 904 000 2 050 200 2 072 700 2 164 192

Kalbos

Mergaitės švenčia Vaikų dieną

Kosovo albanai kalba savo albanų kalbos dialektu, bet standartinė albanų kalba yra plačiai naudojama kaip oficiali kalba. Serbų kalba kalba yra taip pat oficiali. Kitos plačiau naudojamos kalbos yra bosnių, romų ir turkų.

Religija

Dominuojanti religija Kosove yra islamas, kurį į regioną atnešė XV amžiuje teritoriją užkariavę osmanai. Didžioji dalis Kosovo musulmonų yra sunitai, taip pat yra bektaši pakraipos atstovų. Islamą išpažįsta daugelis etninių albanų, bosnių, goranių, turkų, ir kai kurie čigonai, egiptiečiai bei ašlakaliai. Vis dėlto, islamas yra nelabai įsišaknijęs į Kosovo visuomenę, kurios didelę dalį sudaro netikintys. Maždaug 3 % Kosovo etninių albanų tebėra Romos katalikai, o didžiąją dalį, daugiau nei 100 000 atstovų turinčios serbų populiacijos, sudaro serbai ortodoksai.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Kosovo ekonomika

Kosovo valstybė praėjus 9 metams patiria daug sunkumų – aukštas nedarbas, nusikalstamumas, todėl nepriklausomybės sprendimas yra radikalus siekis įveikti minimas negeroves integruojantis į ES ir NATO.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Kosovo kultūra

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • Vpovilaitis – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.