Kraginiai

Kitos reikšmės – Kraginiai paukščiai .

Podicipedidae

Podiceps grisegena

Kraginiai

Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus)

Mokslinė klasifikacija

	Domenas: Eukariotai ( Eukaryota)
	Karalystė: Gyvūnai ( Animalia)
	Tipas: Chordiniai ( Chordata)
	Potipis: Stuburiniai ( Vertebrata)
	Klasė: Paukščiai ( Aves)
Vaizdas:Podiceps griseigena 1 (Marek Szczepanek).jpg	Būrys: Kraginiai paukščiai ( Podicipediformes)
Vaizdas:Podiceps griseigena 1 (Marek Szczepanek).jpg	Šeima: Kraginiai ( Podicipedidae)

Mokslinis pavadinimas

Podicipedidae
Bonaparte, 1831

VikitekaVikiteka

GBIF: 9338
ITIS: 174477
CBIF: 174477
ITIS-GBIF: 174477
NCBI: 30448
EOL: 7993
COL2013: 13031112

Lietuviškus pavadinimus pateikė: Algirdas Vilkas

Kraginiai – Podicipedidae Bonaparte, 1831, paukščių (Podicipediformes) būrio vandens paukščių šeima. Šiuolaikinėje biologijos sistematikoje priskiriama gandrinių paukščių būriui^[1]. Anksčiau šeima buvo išskirta į atskirą kraginių paukščių (lot. Podicipediformes) būrį^[2].

angl. Grebe
pranc. Podicipedidae
Vaizdas:Flag of Russia.svg rus. Поганковые
vok. Lappentaucher

Išvaizda

Kragai yra maži ar didesni nei vidutinio dydžio. Kraginių šeima yra nuo 120 g ir 23,5 cm dydžio iki 1,7 kg ir 71 cm. Kragai turi siaurus sparnus, o kai kurios rūšys yra linkę skristi.Dvi Pietų Amerikos rūšys iš tiesų neskraido.Snapas gali skirtis nuo trumpo ir ilgo, priklausomai nuo mitybos, kuri svyruoja nuo žuvų gėlo vandens vabzdžių ir vėžiagyvių. Kojos visada yra didelės, su plačiais skilčiais apie pirštais ir mažais klodais, jungiant priekinius tris pirštus. Užpakalinis pirštas taip pat turi nedidelį skiltį. Naujausi eksperimentiniai darbai parodė, kad šių skilčių dirba kaip povandeniniai sparnai.

Kragai turi neįprastą pierzę. Tai yra tankios ir atsparios vandeniui apatinės dalies plunksnos.

Nedideli ir vidutinio dydžio paukščiai, kurių kūnas laivelio formos, snapas tiesus ir smailus. Patinai didesni už pateles. Turi gana ilgą kaklą bei trumpas kojas, kurių kiekvienas pirštas su plaukiojamąja skiaute ir jos pasuktos atgal, pastaibis smarkiai suplotas iš šonų. Didžiųjų plasnojamųjų plunksnų turi 12, pirmoji iš jų rudimentinė. Vairuojamosios plunksnos išsivysčiusios silpnai. Ant galvos iš pailgėjusių plunksnų dažnai susidaro kuodukai bei apykaklės. Plunksnos tankios, bet gana trumpos. Patinai ir patelės panašios spalvos.

Biologija

Kragai yra maži ar didesni nei vidutinio dydžio ir yra puikūs plaukikai ir narai. Tačiau, nors jie gali bėgti trumpą atstumą, jie yra linkę nukristi, nes jų kojos dedamos toli atgal ant kūno. Spausdami savo plunksnas nuo kūno, kragai gali reguliuoti savo plūdrumą. Jie plaukia vandenyje mažai,tik galvos ir kaklo veikiami.Kai kragai atsiveda jauniklius jie valgo savo plunksnas, ir taip maitina savo jauniklius. Ši funkcija nėra aiški, bet manoma, kad padeda mažinti jų pažeidžiamumą skrandžio parazitams.Jaunikliai moka plaukti nuo pat gimimo.

Dieniniai paukščiai. Gana gerai plaukioja ir nardo. Skrydis greitas ir tiesus, bet sausumoje labai nevikrūs. Skrenda greitai, polėkis tiesus, įsibėja vandenyje, pakyla sunkiai. Migruojantys paukščiai.

Monogamai. Vandenyje krauna lizdą, kuris neretai plūduriuoja. Dėtyje 3-8 vienspalviai balti kiaušiniai. Peri 20-26 dienas abu porelės nariai. Jaunikliai išsiritę būna apaugę pūkais. Pirmomis dienomis keliauja tėvams ant nugaros, o po kelių dienų jau patys sugeba plaukioti ir nardyti. Skraidyti pradeda būdami 4-5 savaičių amžiaus. Suaugėliai šeriasi rudenį bei pavasarį.

Mityba

Kraginių mityba svyruoja nuo gėlo vandens žuvų, vabzdžių ir vėžiagyvių.

Maitinasi gėlame vandenyje, išskyrus kai kurias rūšis, kurios apsilanko ir jūroje migracijos metu arba žiemą. Minta įvariais vandens gyvūnais, kuriuos pagauna nardydami. Dažniausiai tai smulki žuvis, vėžiagyviai, vabzdžiai. Panerti gali iki 20-25 m.

Paplitimas

Kraginiai paukščiai paplitę visame Žemės rutulyje. Kai kurios rūšys veisiasi kolonijomis. Šeimoje 30 rūšių priklausančių 6-ioms gentims^[3]. Lietuvoje gyvena 5 rūšys^[2]: