Kreivėnų-Alksnėnų akmuo

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Kreivėnų-Alksnėnų akmuo (dar žinomas Senųjų Alksnėnų akmens vardu) – pilkai rusvos spalvos 90 x 70 x 35 cm dydžio stambiagrūdis granito riedulys, dabar esantis Kalvarijos savivaldybėje. Akmuo ženklintas, jo viršutinėje dalyje, 38 cm ilgio ir 21 cm pločio plote, iškalti septyni ženklai:

  • 1-panašus į lotynišką raidę V,
  • 2-panašus į - J,
  • 3-panašus į - J,
  • 4-panašus į apverstą - G,
  • 5-panašus į - W,
  • 6-panašus į - Q,
  • 7-panašus į - Z.

Šis akmuo nuo neatmenamų laikų gulėjo Punsko krašte - Alksnėnų kaimo, vėliau įjungto į Kreivėnus, laukuose. Mokslininkams jis buvo žinomas senai, apie jį rašė Dr. Jonas Basanavičius ir archeologas Petras Tarasenka. Buvo manoma, kad legendomis ir padavimais apipintame akmenyje ženklus galėję iškalti jotvingiai. Po lietuvių - lenkų 1918-1920 metų karinio konflikto didelė dalis tuometinio Punsko valsčiaus, o su juo ir granito riedulys, atsidūrė Lenkijos teritorijoje. 1935 m. Alksnėnų kaimo ūkininkas Jonas Grimalauskas kartu su savo sūnumis Jurgiu, Vladu ir Vincu nusprendė apsaugoti akmenį nuo sunaikinimo ir slapta pervežė jį į Lietuvą. Apie tai buvo informuoti Lietuvos Bartnykų ruožo pasieniečiai. Dar prieš Antrojį pasaulinį karą sieną su Lenkija ėmė saugoti tarybiniai pasieniečiai, kurie nieko į pasienio zoną nebeįleido, o Kreivėnų-Alksnėnų akmuo buvo užmirštas.

Apie jį atsitiktinai sužinoję, Lietuvos Kultūros paveldo centro specialistai 1996 m. liepos 30 d. surengė ekspediciją ir Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos seniūnijoje, Senųjų Alksnėnų apleistose kapinaitėse riedulį vėl surado. [1], [2]

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2261-0=2261 wiki spaudos ženklai).