Krekenava

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Krekenava
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Krekenavosherbas.png   
Krekenavos baznycia is sono.jpg
Krekenavos bažnyčia

Krekenava
55°32′35″N 24°05′53″E / 55.543°N 24.098°E / 55.543; 24.098 (Krekenava)Koordinatės:55°32′35″N 24°05′53″E / 55.543°N 24.098°E / 55.543; 24.098 (Krekenava)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė: Vėliava Panevėžio rajono savivaldybė
Seniūnija: Krekenavos seniūnija
Gyventojų: 1 636 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(34b kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Krekenavà
Kilmininkas: Krekenavõs
Naudininkas: Krẽkenavai
Galininkas: Krẽkenavą
Įnagininkas: Krẽkenava
Vietininkas: Krekenavojè
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KrekenavaVikiteka

Krekenava – miestelis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, kelio  195  KėdainiaiKrekenavaPanevėžys  pusiaukelėje, 13 km į šiaurės vakarus nuo Ramygalos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas, paskelbtas siekiant išsaugoti planinę erdvinę struktūrą. Miestelis garsėja Žolinės atlaidais.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika, pastatyta 1902 m.
Tree map icon.svg Krekenavos RP direkcija
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija
  • Muzikos mokykla
  • Lopšelis-darželis
Japanese Map symbol (Library).svg Krekenavos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-38043)
RWB Krankenhaus.svg Pirminės sveikatos priežiūros centras, ligoninė
Girininkija, kaimo kapela, folkloro ansamblis „Lokauša“.
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
Sport balls.svg Riedučių-riedlenčių aikštelė.
ŪKIS

Kiaulininkystės, augalininkystės, maisto produktų gamybos bendrovė „Krekenavos agrofirma“ buvo įsikūrusi Pasodėlės ir Tabolskos kaimuose, šiuo metu ten įsikūrusi UAB „Pasodėlė“.



Turinys

Geografija

Krekenavos regioninis parkas.png
Tiltas per Nevėžį ties Krekenava

Didžioji miestelio dalis yra dešiniajame Nevėžio krante. Prie miestelio yra Krekenavos viensėdis, šiaurėje telkšo Krekenavos tvenkinys. Krekenava priklauso Krekenavos regioniniam parkui, jame 1969 m. įkurtas Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbrynas, kuriame auginami stumbrai.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Vadaktai – 15 km NAUJAMIESTIS – 17 km Naujarodžiai – 5 km Blank-50px.png
Mitriūnai – 9 km
POCIŪNĖLIAI – 16 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Švenčiuliškiai – 1 km
RAMYGALA – 15 km
Surviliškis – 11 km Burveliai – 9 km
Šventybrastis – 15 km
Rabikiai – 4 km
Truskava – 16 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Krekenava OpenLayers žemėlapyje
Krekenava TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

2009 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas Krekenavos herbui

Istoriniuose šaltiniuose vietovė Cretkynowa žinoma nuo 1409 m. Ldk Vytauto Didžiojo laikais priklausė Rodų dvaro savininkams. Pirmąją Krekenavos bažnyčią čia pastatydino Ldk Vytautas 1419 m. po Žemaičių krikšto, prašant Betygalos klebonui.

1496 m. atiteko Krekenava Žemaičių vyskupijai. 1484 m. paskirta fundacija bažnyčiai. 1533 m. įsteigta parapinė mokykla. 15481564 m. veikė Upytės apskrities teismas. Nuo 1550 m. minimas miestelis. 1496 m. gavo turgaus ir smuklių, 1580 m. trijų prekymečių privilegiją. 1565 m. nukentėjo nuo maro epidemijos, 1566 m. degė, 1567 m. ją nusiaubė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė. 1775 m., 1787 m., 1811 m., 1845 m., 1898 m. ir 1918 m. Krekenava vėl degė.

18531855 m. Krekenavos vikaras buvo Antanas Mackevičius, vienas 1863 m. sukilimo vadų; 1863 m. vasario mėn. Krekenavos miškuose jis suorganizavo vieną pirmųjų sukilėlių būrių. Draudžiamąją spaudą lietuvių kalba apylinkėse platino J. Stankevičius, Kazys Ūdra ir kiti Garšvių draugijos knygnešiai. 1894 m. miestelyje veikė 77 prekybos ir amatų verslovės, Krekenava garsėjo koklių gamyba.

1905 m. nušalinta carinė, išrinkta nauja valsčiaus valdyba. Per Pirmąjį pasaulinį karą Krekenavoje gyveno Maironis. 1919 m. kovo mėnesį buvo išvyti bolševikai; Mykolas Antanaitis Krekenavoje įsteigė progimnaziją. 1925 m. miestelyje veikė žemės ūkio draugijos pieninė, 19341935 m. žemės ūkio kooperatyvas „Nauda“, du malūnai, manufaktūros krautuvė, daug karčemų, šaulių klubas. 1937 m. įsteigta biblioteka.

1941 m. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu sušaudyta apie 190 Krekenavos gyventojų, daugiausia žydų. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės partizanai. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2006 m. patvirtintas Krekenavos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1416 m. Krekenavos valsčiaus centras Upytės pavietas?
15481568 m.  ? Upytės valsčiaus centras
XVII–XIX a. Krekenavos valsčiaus centras  ?
XIX a. pradžia – 1919 m.  ?
19191920 m. Kėdainių apskritis
19201950 m. Panevėžio apskritis
19501962 m. Krekenavos apylinkės centras Ramygalos rajonas
19621995 m. Panevėžio rajonas
1995 Krekenavos seniūnijos centras Panevėžio rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Krekenavos centras

Anksčiau vietovardžio šaknis buvo kitokia nei dabar – krakin- arba krokin- (pastarasis labiau slaviškas variantas), o gyvenvietė vadinosi Krakinava – tokia forma pasitaikydavo dar ir XX a. pradžioje. Naująją lytį Krekenava jau 1904 m. mini Vaižgantas, ji įrašyta 1925 m. oficialiame leidinyje „Lietuvos apgyvendintos vietos“.

Priesaga -ava yra dažna prie asmenvardinių vietovardžių šaknies, todėl labiausiai tikėtina, kad Krakinava buvo asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Krakinis (ir dabar esama pavardžių Krakė, Krakis, Krakys – visos jos tikriausiai kilusios nuo bendrinio žodžio krakė – „juodasis genys; raudongalvis genys; karosas“).[6]. Dabartinė miestelio vardo forma tikriausiai pasikeitė dėl seniau labai populiaraus žodžio krekenos („priešpienis, iškart po gimdymo iš krūties ar tešmens tekantis skystis“).[7]

Architektūra

Miestelio planas mišrus. Centrinė dalis stačiakampio plano, susiklostė XVI a. antroje pusėje, vykdant Valakų reformą, kita turi spindulinio plano bruožų. Svarbiausi statiniai:

Gyventojai

1566 m. buvo 85, 1730 m. – 45 sodybos.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2011 m.
1841 m. 1865 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur. 1978 m.[9]
528 755 2 187 1 048 1 176 904 1 040
1979 m.sur. 1985 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - -
1 206 1 687 1 911 2 003 1 636 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Patarlės

{{#ask:Patarlė::+Tipas::Lietuvių liaudies patarlėsVieta::Krekenava |?Patarlė |?Šaltinis#- |?Metai |?Vieta#- |?Reikšmė |?#- |sort=Pradžia |format=ul |headers=hide |mainlabel=- |link=all |template=Patarlės/show |outrotemplate=Patarlės/outro |userparam=|tipas=patarlės|beŠbl=000; |columns=1 |offset= |limit=100 }}{{#set:Įtraukta tautosaka=Lietuvių liaudies patarlės}}

Galerija

Šaltiniai

  1. Krekenava. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Кракиновъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 759 psl. (rus.)
  4. Krekenava maps.vlasenko.net
  5. Krekenava loadmap.net
  6. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 230–231 p.
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 102–103 psl.
  8. Krekenava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 207 psl.
  9. Krekenava. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 160 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 55–57 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: