Kretos sritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kretos sritis
Περιφέρεια Κρήτης
Kriti in Greece.svg
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Valstybė: Vėliava Graikija
Centras: Heraklionas
Nomai: Ksanija
Hereklionas
Lasitis
Retimnas
Gyventojų: 623 666 (2005 m.)
Plotas: 8336 km²
Tankumas (2005): 75 žm./km²

Kreta (gr. Κρήτη) – didžiausia Graikijos sala ir penktoji pagal dydį Viduržemio jūroje, taip pat yra arčiausiai Afrikos žemyno esanti Viduržemio jūros sala. Jos plotas – 8,336 km².

Tai didžiausia Graikijos sala ir antra pagal dydį (po Kipro) rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

Kretos periferija

Kartu ši sala yra Graikijos administracinis vienetas (Περιφέρεια Κρήτης), seniau vienas iš 10 regionų, o nuo 1987 m. – viena iš 13 periferijų. Sostinė – Heraklionas.

Kretos periferijos teritorija suskirstyta į keturias prefektūras (nomus): Heraklionas (centre), Lasitis – rytuose, Retimnas ir Chanija – vakaruose.

Kreta seniau buvo viena iš labiausiai atsilikusių, agrarinių Graikijos vietovių. Saloje pradėjus vystyti turizmą, ji labai atsigavo ir dabar Kreta yra viena iš populiariausių turistinių vietų Graikijoje.

Geografija

Vaizdas:Crete Nasa.jpg
Kretos sala. NASA fotografija.

Sala skalaujama keturių jūrų – Egėjo, Kretos, Libijos ir Jonijos, yra trijų žemynų – Europos, Afrikos ir Azijos – prekybinių jūros kelių sankryžoje. Kretos plotas – 8 336 km², ilgis 260 km, krantų ilgis siekia 1 046 km. Didžiausias salos plotis – 60 km, tarp Diono ir Litinono iškyšulių, o siauriausia salos vieta, Jerapetros sąsmauka, siekia tik 12 km. Kretos reljefas kalnuotas, pakrantės su daugybe paplūdimių ir uolėtų įlankų. Jį sudaro 7 stambūs kalnų masyvai: Levka (Baltieji kalnai), Kentrosas, Psiloritas (Idos kalnai), Kulukunas, Asterusija, Lasitis (Dikto kalnai), ir Sitija. Aukščiausia Pachneso viršukalnė Baltuosiuose kalnuose siekia 2453 m. Kretos klimatas – įprastinis Viduržemio jūrai: vasaros karštos ir sausos, žiemos – švelnios ir lietingos. Nuolatinių gyventojų, pagal 2000 m. duomenis, per 800 000.

Išsiskiriantis ir turistų pamėgtas gamtos darinys – Samarijos tarpeklis.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Kretos istorija

Graikijasen-orn.png
Senovės Graikijos istorija
Priešistorinė Graikija
Egėjo civilizacija:
Kikladų kultūra
Mino civilizacija
Mikėnų kultūra
Graikijos tamsieji amžiai
Archajinis laikotarpis:
regionai, poliai, kolonijos
Klasikinis laikotarpis:
Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l.
Helenizmas
Antigonidai, Aecidai, Achajos l., Etolijos l.
Romos imperija:
Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika
Graikijos istorija

Senovė

Kretoje gyventa dar paleolite. Saloje 3000–1400 m. pr. m. e. buvo įsikūrusi viena iš seniausių Europoje Mino civilizacija. XV a. pr. m. e. dalį salos nukariavo achajai, nuo XII a. pr. m. e. į salą pradėjo veržtis dorėnai. 67 m. pr. m. e. Kreta atiteko Romos imperijai, IV a. pabaigoje – Bizantijai.

Viduramžiai

VIII a. priklausė arabams, 1204 m. salą nukariavus kryžiuočiams, ji buvo parduota Venecijai. 16691715 m. Kretą užkariavo Osmanų imperija.

Naujausi laikai

XIX a. pradžioje Kretos salos gyventojai dalyvavo Graikijos nepriklausomybės kare, bet po karo į Graikijos sudėtį neįėjo. Po Balkanų karų XX a. pradžioje, 1913 m. ji atiteko Graikijai.

Graikijos regionai Flag of Greece.svg

Atika | Centrinė Graikija | Kreta | Egėjo salos | Epyras | Jonijos salos | Makedonija | Peloponesas | Tesalija | Trakija

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 158% (+5715-239=5476 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-1870=-1870 wiki spaudos ženklai).