Krišna

Šis straipsnis apie dievybę. Apie upę skaitykite straipsnyje Krišna (upė)

Krišna

Krišna – hinduistų piemenų dievas, aštuntasis Višnaus įsikūnijimas (avatara). Krišna yra vienas „Mahabharatos“ herojų, kurio prototipas galėjęs būti istorinis asmuo; vėliau sudievintas. Indų mene ypač populiarus buvo viduramžiais (pvz., Džajadevos poema „Gitagovinda“, XII a.).

Gyvenimas

Pasak legendų, Višnus Šri Krišnos pavidalu įsikūnijęs Dvaparajugoje, maždaug prieš 5000 metų.

Tais laikais vienas svarbiausių Indijos miestų buvo Mathura, Jadu Dinastijos sostinė, kurią valdė karalius Ahuka, turėjęs du sūnus – Devaką ir Ugraseną. Vėliau jie tapo atskirų jo karalystės žemių valdovais.

Devakos duktė Devaki buvo atiduota į žmonas Vasudevai. Į Vasudevos rūmus sutuoktinių porą vežė Ugrasenos sūnus Kamsa, mylėjęs Devaki kaip savo seserį. Tuo metu iš dangaus pasigirdęs balsas, kuris pasakęs, kad aštuntasis Devaki sūnus vieną dieną nužudys Kamsą. Šis, tai išgirdęs, išsitraukė kardą ir norėjo Devaki užmušti, tačiau Vasudeva meldė Kamsą pasigailėti jo nuotakos gyvybės bei pažadėjo atiduoti Kamsos globai visus Devaki vaikus, kurie jai gims.

Devaki pagimdžius pirmąjį sūnų, Vasudeva nunešęs naujagimį Kamsai, tačiau šis vaiką atidavęs atgal Vasudevai, nes jam rūpėjęs tik aštuntasis Devaki sūnus. Bėgant laikui, Kamsą taip užvaldžiusi baimė, kad jį nužudysiąs Devaki sūnus, jog tada, kai jai gimę šeši vaikai, Kamsa parsinešęs juos į savo rūmus ir visus nužudęs.

Kai gimė septintasis sūnus, Vasudeva paklausęs šeimos šventiko patarimo ir krepšyje slapta išnešęs vaiką iš rūmų. Jo vieton buvęs padėtas kitas naujagimis. Septintasis Devaki sūnus Balarama augo Gokuloje su antąja Vasudevos žmona Rohini.

Kamsa, išgirdęs apie tai, kad gimęs negyvas kūdikis, įtaręs, jog Devaki, norėdama apsaugoti aštuntąjį vaiką, gali griebtis kokios nors gudrybės. Todėl Kamsa įmetęs į kalėjimą ją, jos vyrą bei savo seną tėvą Ugraseną. Paskui Kamsa prisijungęs žemes, buvusias aplink Mathurą ir tapęs valdovu.

Gimimas

Tada, kai prasidėję antrieji gyvenimo kalėjime metai, Devaki pastojusi aštuntą kartą. Po devynių mėnesių Kamsa ėmęsis ypatingų atsargumo priemonių. Jis surakinęs grandinėmis Vasudevos ir Devaki rankas ir kojas, aplink kalėjimą padidinęs sargybinių skaičių.

Devaki pradėjus gimdyti, jiems pasirodė Narajana (Dievas Višnu). Jis pasakęs, kad nutarė gimti jų sūnumi. Višnus taip pat pasakęs, kad kai tik jis gims, nuo jų rankų ir kojų nukris grandinės, o kalėjimo durys pačios atsidarys. Vasudevai buvę nurodyta nunešti kūdikį į vyriausiojo piemens Nandos namus, esančius Gokuloje, ir palikti jį prie Nandos žmonos Jašodos. Ji tą pačią akimirką turėjo pagimdyti mergaitę, kurią buvo liepta nunešti į kalėjimą. Palaimindamas Vasudevą ir Devaki, Narajana kaip šviesos kamuolys įėjęs į Devaki įsčias.

Netrukus po to, palankią Brahma-muhurtos valandą gimęs gražus kūdikis, nukritusios storos geležinės grandinės, kurios kaustė Vasudevos rankas ir kojas, nukrito, plačiai atsivėrę vartai. Vasudeva, su kūdikiu rankose, išėjęs pro rūmų vartus, miegančius sargybinius ir nuskubėjęs Gokulos link.

Jamunos upė buvo patvinusi po didelių liūčių, tačiau vandenys prasiskyrę, leisdami praeiti Vasudevai. Jis užėjęs į namus, priklausiusius Nandai, kurio žmona Jašoda ką tik buvo pagimdžiusi mergaitę. Abu tėvai kietai miegoję. Jiems nežinant, Vasudeva sukeitęs kūdikius. Jam grįžus į kalėjimą, kūdikis pravirkęs. Sargybiniai pranešę Kamsai, kad gimęs aštuntasis vaikas. Kamsa įėjęs į kamerą ir pakėlęs kūdikį, ketindamas jį nužudyti, tačiau šis išsprūdęs iš jo rankų ir išlėkęs pro langą. Iš dangaus pasigirdęs balsas, kuris pasakęs, jog tasai, kuris nužudys Kamsą, vis dar gyvas.

Tada, kai Gokuloje Nanda ir Jašoda šventė „savo“ vaiko gimimą ir dėl tamsios veido spalvos pavadino jį Krišna.

Kamsa, supratęs, kad būsimasis jo žudikas dar gyvas, įsakęs moteriai vardu Putana apeiti karalystę ir išžudyti vaikus, gimusius tą mėnesį. Putana nuodais ištepusi savo krūtinę. Žindydama ji nunuodijusi daug kūdikių. Tokiu būdu ji bandė nužudyti Krišną, tačiau šis įžvelgęs jos gudrybę. Krišna atpažinęs Putaną kaip milžinę – žmogėdrą ir iščiulpęs jos gyvybę. Putana kritusi negyva.

Vaikystė ir jaunystė

Kaip teigiama legendose, Krišna buvęs labai mylimas už išdykėliškus pokštus. Jis vogdavęs sviestą iš moterų; iš čia kilęs epitetas „Navanytha Čiora“ („Navanytha“ – sviestas, „Čiora“ – vagiantis). Taip pat Krišna pagrobęs, t. y. užkariavęs, visų širdis („Bada Čitha Čiora“ – „Didysis mūsų širdžių užkariautojas“).

Praėjus keleriems metams, žmonės palikę Gokulą ir apsigyvenę Brindavane, kuriame įsikūrė ir Krišna su savo šeima. Brindavane Krišna ganęs galvijus. Iš to kilę tokie epitetai, kaip Gopala („Go“ – karvė, „Pala“ – ganytojas) ir Govinda (karvių numylėtinis).

Krišnos brolis Balarama buvęs vienas jo vaikystės draugų.

Visą miestą Krišna žavėjęs nuostabia savo fleitos muzika (iš čia epitetai „Murali Dhara“ – laikantis fleitą, „Murali Lola“ – mylintis fleitą). Krišnos fleita dar vadinama Venu.

Krišną mėgęs visas miestas, o piemenaitės (gopės) jį mylėjusios dieviška meile („Gopi Lola“ – gopių numylėtinis). Krišna labiausiai mylėjęs Radhą („Radha Lola“ – Radhos mylimasis). Radha buvusi pačios Šakti ir Dieviškosios ekstazės įsikūnijimas, simbolizuoja visišką sielos atsidavimą Aukščiausiajam Aš.

Krišna buvęs ir didis šokėjas („Natavara“). Jo mėgiamas šokis buvęs Rasalyla arba Rasa Krida. Krišnos epitetas „Rasa Vilola“ nurodo Rasalylos ekstazę. Tame šokyje Krišna pasidauginęs ir šokęs su kiekviena piemenaite. Gopės daugybės Krišnos pavidalų nesuvokusios. Kiekviena iš jų galvojusi, kad Krišna šoko tik su ja.

Stebuklai

Krišna daręs stebuklus. Jis nužudęs demonus Murą ir Madhu („Murari, Mura Hara“ – demono Muros sunaikintojas. Demonas Mura simbolizuojąs egoizmą; „Madhusūdhana“ reiškia demono Madhu sunaikintojas). Taip pat Krišna kovęsis su piktąja nuodingąja gyvate Kalja, užnuodijusia Jamunos upės vandenis. Kovoje Krišna Kaljos galybę įveikęs ir įsakęs gyvatei išvykti su savo šeima į tolimus kraštus, kur ši daugiau jokiam gyvam sutvėrimui nebegalėtų padaryti žalos.

Didžiausias Krišnos stebuklas įvykęs, kai jis ant savo mažojo pirštelio laikė iškėlęs Govardhanos kalną („Govardhana Giri Dhari“ arba „Giri Dhari“ – „Giri“ – kalnas, „Dhari“ – laikantis) ir kvietė po tuo kalnu nuo didžiulės liūties slėptis Brindavano žmones. Liūtis jau tęsėsi daug dienų, galėjo būti užtvindytas miestas. Audrą buvo sukėlęs lietaus dievo Indros įniršis. Indra buvo supykęs po to, kai žmonės liovėsi jį garbinę. Jie buvo pradėję garbinti Govardhanos kalną. Tą daryti žmonėms buvo nurodęs Krišna, kuris žinojęs, kas atsitiks. Taigi, pakeldamas Govardhanos kalną, Krišna galėjęs parodyti žmonėms savo dieviškumą.

Kamsa, išgirdęs apie stebuklingus Krišnos žygdarbius, supratęs, kad jį sunaikins būtent Krišna. Kamsa sugalvojęs įvairių būdų Krišnai nužudyti. Kai Kamsai nepasisekė, jis pakvietęs Krišną bei jo brolį Balaramą į imtynes Lanko Šventėje. Krišna sulaužęs Lanką, kurio niekas negalėjo netgi pakelti. Abu broliai nesunkiai įveikę Kamsos imtynininkus. Jie taip pat parbloškę dramblį, atsiųstą jų sutraiškyti. Paskui Krišna puolęs Kamsą ir nukovęs. Krišna išlaisvinęs Ugraseną, kuris vėl tapo karaliumi. Pats Krišna, praleidęs kurį laiką Brindavane, tapo Dvarakos valdovu.

Iš Krišnos giminaičių, teisiųjų Pandavų įžūliesiems Kauravoms (jų giminaičiai) atėmus karalystę, tarp jų kilęs karas. Krišna buvęs Ardžunos (vieno iš Pandavų) kovos vežimo važnyčiotojas. Mūšio Kurukšetroje išvakarėse, pagalvojęs apie savo giminaičių žudymą, Ardžuna nuliūdęs. Tai Krišnai suteikę galimybę pamokyti apie pareigos atlikimą, negalvojant apie pasekmes.

Mirtis

Žmogaus pavidalu Krišna gyvenęs 125 metus.

Taip pat skaitykite

• Avatara
• Rama (mitologija)
• Višnus

Šaltiniai

Vikiteka