Kriūkai
- Apie miestelį Joniškio rajone žr. Kriukai.
Kriūkai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
Nemuno gatvė | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Marijampolės apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Šakių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Kriūkų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 214 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | KriūkaiVikiteka |
Kriūkai – miestelis Šakių rajono savivaldybėje, 30 km į šiaurės rytus nuo Šakių, kairiajame Nemuno krante priešais Seredžių. Paežerėlių seniūnaitijos centras.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Kriūkų grūdų sandėlis (magazinas) – architektūros paminklas |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Kriūkų vidurinė mokykla yra gretimame Joginiškių kaime |
Vaizdas:Japanese Map symbol (Library).svg Kriūkų biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Vaizdas:Map symbol post office 02.png Paštas (LT-71017) |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Rytiniu Kriūkų pakraščiu į Nemuną teka Pietvė, o per patį miestelį – Jotulė. Miestelis dar vadinamas Senaisiais Kriūkais, jis įsikūręs apatinėje Nemuno terasoje, o kalne esantis Joginiškių kaimas dar vadinamas Naujaisiais Kriūkais. Už 1 km į vakarus esančiame Paežerėlių kaime yra bažnyčia.
Ties Kriūkais nuo Kauno pusės palei Nemuną vedantis kelias pasuka aukštyn link Šakių, ir toliau Nemuno pakrante galima keliauti tik lauko keliuku. Už keleto kilometrų šis keliukas taip pat suka į kalną ties Nykos upeliu, kuris paprastai aprašomas kaip graži ir lankytina vieta. Netoliese atsiveria regykla.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Žemoji Panemunė – 5 km | ||||||||||
Joginiškiai – 1 km LUKŠIAI – 21 km ŠAKIAI – 30 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Kriūkai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
1589 m. minimas J. Krukavičiaus dvaras, nuo jo kilo ir gyvenvietės pavadinimas. Jotulės kairiajame krante 1593 m. pastatytas Bagdono Sapiegos Sviatošino dvaras (XIX a. ir gyvenvietei prigijo Sviatošino vardas). XVII a. vietovę valdė J. Kulvinskas, XIX a. – baronai Rionės. Nuo XIX a. vyko turgūs.
Spaudos draudimo laikais pro Kriūkus iš Prūsijos buvo gabenama lietuviška spauda, Kriūkų valsčiuje veikė 24 knygnešiai.
1936 m. įsteigta „Lloyd“ bendrovės upių laivų statykla. Nuo XX a. pradžios veikė marijavitų religinė bendruomenė. 1920 m. pastatyta Kriūkų marijavitų bažnyčia, kuri 1956 m. sovietinės valdžios uždaryta, 2005 m. privačių asmenų nugriauta.
1941 m. nacių įsakymu nužudyta ~80 Kriūkų žydų. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai. 1940–1953 m. iš Kriūkų apylinkių sovietai ištrėmė 260 žmonių.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1991 m. patvirtintas Kriūkų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. | Paežerėlių valsčius (nuo 1867 m. jo centras) | Naumiesčio apskritis |
1919–1950 m. | Šakių apskritis | |
1950–1995 m. | Kriūkų apylinkės centras | Šakių rajonas |
1995– | Kriūkų seniūnija | Šakių rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Kriūkai yra dvarininkinis vietovardis, kilęs nuo Kriūkų dvarininko J. Krukavičiaus pavardės, nors kalbininkas A. Vanagas jį siejo su asmenvardžiu Kriūkas.[5] XIX a. gyvenvietė buvo pagal dvarvietę buvo žinoma kaip Sviatošinas.
Gyventojai
Sovietinė valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. iš Kriūkų apylinkės ištrėmė 260 žmonių. Nacių okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. nužudyta apie 80 miestelio žydų. Vyrai sušaudyti prie Šakių, moterys ir vaikai – prie Zapyškio.
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m. | ||||||||
1827 m. | 1882 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1978 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
129 | 296 | 630 | 345 | 529 | 433 | 395 | ||
1979 m.sur. | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
381 | 412 | 379 | 371 | 291 | 214 | - | ||
|
Žymūs žmonės
- XX a. 3-4 dešimtmetyje dirbo marijavitų dvasininkas A. Tulaba (1873–1944), nuo 1936 m. vyskupas, žurnalo „Marijavitas“ redaktorius,[6] palaidotas Kriūkuose.
- Juozas Bastys (1934–1995), buvęs kolūkio pirmininkas.
Patarlės
Sportas
- FK Kriūkai (futbolas)
Šaltiniai
- ↑ Kriūkai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Kriūkai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Kriūkai loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 33 psl.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 313 psl.
- Kriūkai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 921 psl.
- Kriūkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 86 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Kriūkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 404 psl.
- Kriūkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 191 psl.
- Kriūkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 219 psl.
- Kriūkai. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 323 psl.
- Monografija „Kriūkai“
- Ten, kur teka Jotulė ir Nyka: Kriūkų krašto enciklopedija (sud. Jonas Vaičiūnas). – Vilnius: Kriventa, 2009. – 232 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-526-50-6
|