Kriauna

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kriauna
Supelkėjusi Kriaunos vaga šalia Obelių
Supelkėjusi Kriaunos vaga šalia Obelių
Ilgis 55,3 km
Nuolydis 61 cm/km
Baseino plotas 368 km²
Vidutinis debitas 2,76 m³/s
Ištakos Ilzės apylinkės
Žiotys Biržupys (Sartai)
Šalys Latvija, Lietuva

Kriaunaupė Latvijoje, Daugpilio rajone, ir Lietuvoje, Rokiškio rajone, Sartų ežero (Biržupio) intakas (Šventosios baseinas). Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 12210118.

Geografija

Ilgis 55,3 km; Latvijoje 16,6 km, Latvijos-Lietuvos siena 0,6 km, Lietuvoje 39,1 km. Upės baseino plotas 368 km², iš jų Lietuvoje 299 km² m. Prasideda Latvijoje, 9,5 km į šiaurės rytus nuo Subatės, 3 km į šiaurės vakarus nuo Ilzės kaimo (koordinatės WGS84 (D.DDD) x(N): 56.04854, WGS84 (D.DDD) y(E): 26.04819). Ištakų altitudė 134 m. Latvijoje iki santakos su Dzirnavupite vadinasi Prūdė (Ličupė), toliau Kreuna. Teka į pietus dirbamais laukais, pievomis, miškeliais, nuo santakos su Kriaunėnų upele pasuka į pietvakarius, prateka Kriaunelio ežerą. Lietuvoje teka daugiausia miškingomis ir pelkėtomis vietovėmis (Ažukriaunio, Raisto, Baranavos, Degsnės, Ožkynės, Mažeikių, Trako miškais). Įteka į Biržupį 6,3 km nuo jo žiočių, Sartų ežere, ties Stravais, 3 km į pietvakarius nuo Kriaunų[1]. Įtekėjimo altitudė 100 m.

Pačiame aukštupyje, Latvijoje, vaga sureguliuota. Toliau vaga vingiuota, aukštupyje iki 4 m, vidurupyje ir žemupyje 8–12 m pločio, gylis 1-1,3 m. Srovės greitis 0,1 -0,2 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 2,76 m³/s. Upę kerta Liepojos-Romnų geležinkelio atšaka Radviliškis-Daugpilis.[2]

Intakai

Kairieji: Plentauku upelis (Latvija), Kreunas strauts (K-7) (Lietuvos- Latvijos siena), Kriaunėnų upelė, Sulpys, K - 3, Apeikė, K - 1. Dešinieji: Dzirnavupite (Latvija), Akmenė, K - 2, Pokenė.

Gyvenvietės

Didesnės gyvenvietės yra: Pakriauniai, Stasiūnai, Obeliai, Papiliai, Pakriaunys, Kriaunos.

Pavadinimas

Upėvardis kildinamas nuo žodžio kriaunos („peilio koto aptaisas, žiauberė“), kuris, matyt, anksčiau turėjęs bendrą lenktumo reikšmę.[3]

Šaltiniai

  1. maps.lt duomenys
  2. Algirdas Rainys. Kriauna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 32 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 165 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 54% (+1666-0=1666 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – autorius – 46% (+1415-0=1415 wiki spaudos ženklai).