Krimulda

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Krimulda
latv. Krimulda
Krimuldaa.jpg
Krimuldos pilies griuvėsiai

Krimulda
57°10′0″N 24°50′0″E / 57.16667°N 24.83333°E / 57.16667; 24.83333 (Krimulda)Koordinatės:57°10′0″N 24°50′0″E / 57.16667°N 24.83333°E / 57.16667; 24.83333 (Krimulda)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Valstybė: Vėliava Latvija
Istorinis regionas: Vėliava Vidžemė
Savivaldybė: Krimuldos savivaldybė
GeoName kodas 458573

Krimulda – gyvenvietė Latvijoje, Vidžemėje, dešiniajame Gaujos upės krante, 55 km nuo Rygos, Gaujos nacionaliniame parke.

Istorija

1207 m. kraštą užėmus Kalavijuočių ordinui, Livonijos ordinas ir Rygos vyskupas Albertas pasidalijo žemes. Ant abiejų Gaujos krantų konfrontuojančios jėgos apsaugai viena nuo kitos, o taip pat nuo lyvių ir lietuvių užpuolimų pasistatė mūrines pilis, aplink kurias vėliau išaugo gyvenvietės Sigulda, Turaida ir Krimulda. Krimuldos pilis buvo baigta 1255 m. valdant arkivyskupui Albertui II ir iki 1566 m. priklausė Rygos kapitulai. Livonijos ordino magistras Gothardas Ketleris, pabūgęs Rusijos caro Ivano IV, 1561 m. pasidavė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei, kraštas atiteko Abiejų Tautų Respublikai. 1566 m. pilyje įsikūrė lenkų kariuomenės dalinys.

1601 m. pilį užėmė švedai, bet jau rudenį jie turėjo pasitraukti, padegę pilį ir miestelį prie jos. 1621 m. pilis vėl atiteko Švedijos karaliui Gustavui Adolfui, kuris 1625 m. ją dovanojo savo patarėjui, admirolui Gabrieliui Gabrielsonui, grafui Okseršernui. 1726 m. dvaras su apgriuvusia pilimi atiteko kapitonui Helmersenui, kurio giminė jį valdė iki 1817 m., kai už 60 875 sidabro rublių dvarą nupirko fiurstas Johanas Livenas. Paulis Livenas 1853 m. Gaujos krante įkūrė parką su promenadomis ir laiptais.

1854 m. Krimuldos pilyje viešėjo Vidžemės generalgubernatorius Aleksandras Suvorovas. Apie fon Liveno parką sužinojęs pats caras Aleksandras II, kuris 1862 m. liepos 11-12 d. su didžiule svita taip pat apsilankė Krimuldoje. Šiam vizitui buvo pastatytas tiltas per Gaują ir nutiestas serpantino kelias.

Latvijoje 1921 m. įvykdžius žemės reformą dvaras buvo nusavintas ir jame 1922 m. Latvijos Raudonasis Kryžius, profesoriaus Jankausko iniciatyva įsteigė kaulų tuberkuliozės sanatoriją, kurioje, 1928 m. pristačius antrąjį aukštą, buvo 200 lovų. Ji veikė iki 1991 m., kai joje liko tik vaikų ortopedijos ir traumų skyriai. 19921995 ji vadinosi Reabilitacijos ligoninė „Krimulda“. 1994 m. pastačius Nacionalinį reabilitacijos centrą „Vaivari“ sanatorijos reikšmė sumažėjo. Tačiau 2002 m. ji buvo privatizuota ir įkurtas reabilitacijos centras „Krimulda“.

Krimuldos bažnyčia žinoma nuo 1205 m. Tai seniausia bažnyčia Gaujos nacionalinio parko teritorijoje.

Nuorodos

Krimuldos reabilitacijos centras

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: