Krinčinas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Krinčinas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Krincinoherbas.png   
2011 04 24Krinčinas05.JPG

Krinčinas
56°04′59″N 24°31′30″E / 56.083°N 24.525°E / 56.083; 24.525 (Krinčinas)Koordinatės:56°04′59″N 24°31′30″E / 56.083°N 24.525°E / 56.083; 24.525 (Krinčinas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė: Vėliava Pasvalio rajono savivaldybė
Seniūnija: Krinčino seniūnija
Gyventojų: 461 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Krinčìnas
Kilmininkas: Krinčìno
Naudininkas: Krinčìnui
Galininkas: Krinčìną
Įnagininkas: Krinčinù
Vietininkas: Krinčinè
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KrinčinasVikiteka

Krinčinas – miestelis Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į šiaurės rytus nuo Pasvalio. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Krinčino Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, pastatyta 1782 m.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Japanese Map symbol (Library).svg Krinčino biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-39055)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Poetų brolių Eugenijaus Matuzevičiaus ir Leonardo Matuzevičiaus tėviškės sodyba tapo kultūros centru, čia rengiamos poezijos šventės
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Krinčinas įsikūręs kelių PapyvesiaiGulbinėnai ir PajiešmeniaiDaujėnai sankryžoje, Mūšos dešiniojo intako Jiešmens kairiajame krante. Šalia kaimo yra Krinčino viensėdis.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Blank-50px.png
Papyvesiai – 5 km
PASVALYS – 11 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Gulbinėnai – 8 km
Ličiūnai – 3 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Krinčinas OpenLayers žemėlapyje
Krinčinas TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

1554 m. minimas Versmių, vėliau – Paversmių kaimas, 1568 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto privilegija padovanotas į Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę pabėgusiam Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniam ir kariniam veikėjui Andrėjui Michailovičiui Kurbskiui; pavadintas Krinčinu, nors dokumentuose dar ilgai lygiagrečiai naudojamas ir lietuviškasis pavadinimas. Sūnus Dmitrijus Kurbskis 1611 m. įsteigė parapijinę mokyklą ir perstatė bei išpuošė bažnyčią, kurios kunigas minimas dar 1585 m. kovo 11 d. Upytės teismų knygoje, skyrė fundaciją bažnyčiai ir dotaciją bakalaurui. Mokykla veikė ir XVIII a. pabaigoje – XIX a. viduryje. Po Kurbskių Krinčiną valdė Podbereskiai, vėliau Karpiai ir kt.

1625 m. Krinčiną nusiaubė Švedijos kariuomenė. 1781 m. Krinčino klebonas Kupiškio dekanas, Kuršo kanauninkas Jeronimas Šarkevičius pastatė naują mūrinę bažnyčią, kuri tebestovi ir šiandien. 1792 m. Krinčinas gavo miesto teises. 18661972 m. Krinčino vikaras buvo, draudžiamosios lietuvių spaudos platintojus rėmė ir pats religinę literatūrą platino Antanas Vienažindys.

XX a. tarpukariu Krinčinas buvo valsčiaus centras. 1940 m. įkurti kultūros namai, biblioteka. Po Antrojo pasaulinio karo Krinčino apylinkėse veikė Algimanto (vėliau Vyčio) apygardos Žaliosios rinktinės partizanai. 19501992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė (kolūkiui ilgą laiką vadovavo Jonas Čiulevičius). Pastatytas paštas, ambulatorija. [7]

2012 m. patvirtintas Krinčino herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191924 m. Krinčino valsčiaus centras Biržų-Pasvalio apskritis
19241947 m. Biržų apskritis
19471950 m. Pasvalio apskritis
19501995 m. Krinčino apylinkės centras Pasvalio rajonas
1995 Krinčino seniūnijos centras Pasvalio rajono savivaldybė


Architektūra

Dvibokštėje bazilikinėje vėlyvosios baroko formų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, pastatytoje 1782 m., yra paveikslų („Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“, kun. J. Šarkevičiaus portretas, abu XVIII a., „Nukryžiuotasis“ XIX a.), barokinė taurė (XVII a.XVIII a.), monstrancija (XX a. pradžia); ant bažnyčios – vėjarodė (1781 m.).

  • Bažnyčios šventoriuje:
    • tvora su vartais, ant vartų XIX a. ornamentuotas kryžius,
    • koplytstulpis su Šv. Jono Nepomuko, Šv. Roko, Švč. Mergelės Marijos, Jėzaus Kristaus skulptūromis, XIX a. pabaiga,
    • istorizmo krypties varpinė, 1908 m.
  • Medinis vaistinės pastatas, 1929 m., dabar Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių memorialinis muziejus.
  • Į rytus nuo Krinčino yra Barklainių parkas.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.*[4] 1866 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur. 1979 m.sur.
198 81 155 386
297 (miestelyje)
89 (dvare)
314 293 377
1985 m.[9] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur. - -
437 549 527 552 461 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Kaime gimė:

Krinčine gyveno:

Šaltiniai

  1. Krinčinas. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Криничинъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 15 psl. (rus.){{#subobject:Krinčinas (Криничинъ, ESBE) |Straipsnis=Krinčinas |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Криничинъ |Žodyno tomas=Т. 2 (3) |Žodyno puslapis= 15 psl. }}
  4. 4,0 4,1 Криничинъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 792 psl. (rus.)
  5. Krinčinas maps.vlasenko.net
  6. Krinčinas loadmap.net
  7. Krinčinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 60 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  8. Krinčinas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 217 psl.
  9. Krinčinas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 402 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: