Kristupas Sabolius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kristupas Sabolius
Vaizdas:Kristupas Sabolius.jpeg

Gimė 1979 m. liepos 20 d. (44 m.)
Vilniuje

Tėvas Juozas Sabolius
Motina Rita Šerpytytė

Veikla
Lietuvos filosofas, rašytojas, vertėjas

Išsilavinimas Vilniaus Universitetas

Kristupas Sabolius (g. 1979 m. liepos 20 d. Vilniuje) – Lietuvos filosofas, rašytojas, vertėjas.

Biografija

19972003 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo klasikinę filologiją ir įgijo magistro laipsnį. 2008 m. tame pačiame universitete Filosofijos fakultete apgynė disertaciją „Vaizduotės samprata fenomenologinėje filosofijoje“[1]. Nuo 2008 m. Vilniaus universitete dėsto filosofijos įvado, estetikos, šiuolaikinių vaizduotės teorijų kursus ir šiuolaikinių meno filosofijos problemų kursus. Nuo 2014 m. yra VU Filosofijos fakulteto docentas. 2006 m. išleido debiutinį romaną „Bloga knyga“. Yra parašęs keletą pjesių bei scenarijų kino filmui „Lošėjas“[2] (bendraautoris rež. Ignas Jonynas), kuris tapo pirmuoju Baltijos šalių filmu įtrauktu į San Sebastiano kino festivalio programą, o Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2014“ buvo pripažintas geriausiu metų filmu. 2014 m. kartu su Tomu Ramanausku išleido kūrybingumo provokacijų knygą „Žmogus, kuris žinojo viską“[3]. Nuo 2002 m. kaip literatūros konsultantas, dramaturgas ir vertėjas bendradarbiauja su Oskaro Koršunovo teatru. 2004–2007 m. buvo tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ atstovas spaudai. 2004 m. kartu su grupe bendraminčių įkūrė alternatyvų kultūros žurnalą „Pravda“ ir tapo jo vyriausiuoju redaktoriumi.

Stažuotės

  • 2010–2011 m. Fulbright programos stažuotė Niujorke, State University of New York.
  • 2008 m. stažuotė Paryžiaus Nanterre’o (X) universitete.
  • 2003 m. stažuotė Romos universitete „La Sapienza“.
  • 2000 m. stažuotė Milano katalikiškame šv. Širdies universitete.

Kūrybinė veikla

  • 2014 m. išleido 98 įkvepiančio kūrybingumo atvejų knygą „Žmogus, kuris žinojo viską“[4] (bendraautoris Tomas Ramanauskas).
  • 2013 m. sukūrė kino scenarijų filmui „Lošėjas“ (bendraautoris Ignas Jonynas).
  • 2006 m. išleido debiutinį romaną „Bloga knyga“ (2006, Vilnius, Tyto Alba).
  • 2004 m. parašė pjesę „Chimera“ ir tapo jaunųjų dramaturgų konkurso „Ieškome lietuviško Šekspyro“ laureatas.

Pažiūros

Kristupo Saboliaus mokslinių interesų centre atsiduria žmogaus vaizduotės ir kūrybiškumo tema. Dauguma jo publikacijų skirtos būtent vaizduotės ir įsivaizduojamybės temai. Kitos interesų sritys yra šiuolaikinė filosofija, spekuliatyvusis realizmas, naujieji materializmai, medijų teorijos, vaizduotės ir vizualumo teorijos, estetika bei meno filosofija, meno ir mokslo santykis[5]. Akademinę karjerą pradėjęs Platono laiškų vertimu ir jų tyrimais, vėliau Sabolius sutelkė dėmesį į vaizduotės problematiką filosofijoje bei interdisciplininiuose kontekstuose. Atsispirdamas nuo Anaksimandro, Platono, Aristotelio, epikūrininkų, stoikų, Descartes’o, Hume’o, Kanto, Husserlio, Sartre’o, Bergsono, Heideggerio, Bachelard’o, Freudo, Lacano, Deleuze’o, taip pat įtraukdamas šiuolaikinių autorių Rancière'o, Malabou, Meillassoux, Kearney‘io, Sallio, Casey‘io, Stieglerio, Wunenburgerio ir kitų idėjas, jis plėtoja savitą įsivaizduojamybės koncepciją.

Anot Saboliaus, „Vaizduotė gali atverti naują santykį su kintamumu, daugialypiškumu, neapibrėžtumu ir procesualumu – su tais dalykais, kurie buvo skaudžiausios filosofinės problemos. Ji iš esmės teikia prieigų prie tikrovės rakursų, kurie iš racionalistinės perspektyvos negali būti išspręsti, nes intelektas veikia redukuodamas – jis paverčia judėjimą modelių pokyčiu erdvėje. Ten, kur esama įvairialypiškumo, siekiama supaprastinti į vienį ir t. t.“[6]. Todėl, šio autoriaus akimis, „vaizduotė gali būti naujas šansas filosofijoje“[7].

Įsivaizduojamybė

Knygoje „Įsivaizduojamybė“ Sabolius mėgina įtvirtinti lietuviško mąstymo tradicijoje perskyrą tarp vaizduotės ir įsivaizduojamybės. Anglakalbėje tradicijoje ši perskyra atitiktų santykį tarp „imagination“ ir „imaginary“. Jeigu vaizduotė suprastina kaip individualus subjekto sugebėjimas, tai įsivaizduojamybė yra veikiau kultūrinę, socialinę ar net ontologinę plotmę apimanti sąvoka. Pasitelkus analogiją, įsivaizduojamybės ir vaizdo santykį būtų galima suprasti kaip kalbos kaip sistemos ir paskiro žodžio ryšį. Iš pirmo žvilgsnio, nors įsivaizduojamybės plotmės reiškiniai formuojami sociokultūrinėje terpėje, jie įtakoja individualius įsivaizdavimo procesus, o kartu sukuria ir suvokimo schemas. Todėl įsivaizduojamybė Saboliaus mąstyme interpretuojama kaip neišvengiama prieiga prie realybės, ją atveriantis ir kuriantis faktorius.

„Įsivaizduojamybė yra bandymas permąstyti vaizduotės problemą atsietai nuo vidujybės ir išorybės perskyros. Sankirtoje tarp technologijos, meno ir filosofijos ši knyga iškelia klausimą apie pilkąsias zonas, kuriose neįmanomos griežtos ontologinės skirtys. Šiame kontekste ir meno kūrinys suprantamas kaip įvykis, kurio virtualioji plotmė išlieka tiek pat reali, kiek ir aktualioji.

Sumišimas, buvimas „tarp“, įstrigimas nevisavertėje būtyje, kurią reikia išspręsti nebūtimi, yra mąstymo apie įsivaizduojamybę išeities pozicija. Ja remiantis vaizduotė atsiskleidžia ne kaip būties imitatorė ir kopijuotoja, bet kaip egzistavimą atrandantis ir įgyvendinantis veiksnys. Būtent tuomet tarpinė sritis, kurios negalime suvokti, kai tikrovę redukuojame į griežtą parmenidišką perskyrą tarp Būties ir Niekio, atskleidžia savo protėjišką pirmapradiškumą ir galią.“[8].

Viena esminių įsivaizduojamybės plotmę apibrėžiančių temų yra laisvės ir kontrolės dialektika. Populiarios kultūros vaizdiniai įtvirtina tam tikrą įsivaizdavimo formatą, o kartu ir tikrovės suvokimo modelius, kurie apriboja individualios sąmonės akiratį. Todėl žmogus įsivaizduoja tik tai, kas jam buvo įdiegta. Tačiau plėtodamas radikalios įsivaizduojamybės idėją, Sabolius tiria įvairias menines praktikas kaip išsilaisvinimo technikas, kurias kultivuojant peržengiamas įtvirtintas antropocentristinis modelis.

Mokslinė bibliografija

Monografijos ir mokslo studijos

  • Sabolius K. 2016. Proteus and the Radical Imaginary. Vilnius: Contemporary Art Centre, Kraków: Bunkier Sztuki Gallery for Contemporary Art.
  • Sabolius K. 2015. Proteusz i radykalna wyobrażeniowość. Kraków: Bunkier Sztuki.
  • Sabolius K. 2013. Įsivaizduojamybė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
  • Sabolius K. 2012. Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Kolektyvinių monografijų dalys

  • Sabolius K. 2013. Menas, medialumas ir įsivaizduojamybė. In: Šerpytytė R. (sud.) Sekuliarizacija ir dabarties kultūra. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 317-354.
  • Sabolius K. 2013. Tapatybė ir kitybė kaip vizualumo kova. In: Milerius, N. (Sudarytojas), Žukauskaitė, A., Baranova, J., Sabolius, K., Brašiškis, L. Kinas ir filosofija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. p. 75-90.
  • Sabolius K. 2013. Filmas ir nereprezentuojanti vaizduote. In: Milerius, N. (Sudarytojas), Žukauskaitė, A., Baranova, J., Sabolius, K., Brašiškis, L. Kinas ir filosofija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. p. 151-166.
  • Sabolius K. 2012. Ritmo, carne e immaginazione: verso una sensazione di intercorporeità. In: Gianluca Cuozzo (ed.) Resti del senso: Ripensare il mondo a partire dai rifiuti. Roma: Aracne[9].

Straipsniai ir kitos publikacijos

  • Gelūnas, B., Sabolius, K. 2015. Naratyvinė vaizduotė kaip etikos problema // Problemos / Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. t. 88, p. 141-152.
  • Sabolius K. 2015. Hipnozė ir vaizduotės išlaisvinimas. // Problemos / Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. t. 87, p. 117-132.
  • Sabolius K. 2014. Sul “sonno furioso”: l’immaginazione come sintesi attivamente passiva // Trópos | Anno VII, no 2. Roma: Aracne 167-185.[10].
  • Sabolius K. 2014. Quentinas Meillassoux ir radikali meno (ne)galimybė // Problemos / Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. t. 85, p. 153-166.
  • Sabolius K. 2014. Naujosios atminties ir vaizduotės praktikos Venecijos bienalėje // Religija ir kultūra / Vilniaus universitetas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla., t. 12, p. 97-109.
  • Sabolius K. 2014. Carloso Reygadaso kinematografinė vaizduotės praktika. // Athena / Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Nr. 9. p. 117-131.
  • Sabolius K. 2013. Kaip pabėgti iš svetimo sapno? // Problemos / Vilniaus universitetas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. t. 83, p. 159–179.
  • Sabolius K. 2012. Reaching Imaginary Places: Resonance and Reverberation. // Altre modernità. Bachelard e la plasticità della materia/ Milano: Università degli Studi di Milano. N° 8 (2012)[11].
  • Sabolius K. 2012. Kiek reikia laiko, kad išeitum iš kambario? // Athena. / Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Nr. 8. p. 75-91.
  • Sabolius K. 2012. Protėjas ir atsakymai. // Lietuvos dailė 2012: 18 parodų. Vilnius: Šiuolaikinis meno centras. p. 106–119[12].
  • Sabolius K. 2012. Kaip įmanomas įnirtingas žalių bespalvių idėjų miegas? // Problemos / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. t. 81. p. 44-57.
  • Sabolius K. 2011. Simuliakrai niekur nebuvo išėję// Problemos t. 80 / Vilniaus universitetas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. p. 116–131.
  • Sabolius K. 2011. Trys vaizduotės vardai. // Religija ir kultūra / Vilniaus universitetas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla., t. 9, p. 58-76. ISSN 1822-4539.
  • Sabolius K. 2011. Vaizduotė kaip sugebėjimas ir galia // Filosofija. Sociologija / Vilnius, T. 22. Nr. 3, p. 264–271.
  • Sabolius K. 2011. Paveikslinė sąmonė, rerezentacija ir vaizduotė // Logos / Vilnius: Logos, nr. 69, p. 37-45.
  • Sabolius K. 2010. Pamatyti laiką // Religija ir kultūra / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. t. 7, nr. 1-2, p. 7-24.
  • Sabolius K. 2010. The Temporality of Imagination and Phantasy // Problemos / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. t. 78, p. 143–152.
  • Sabolius K. 2010. Erdvė ir vaizduotė // Problemos / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. t. 77, p. 60-69.
  • Sabolius K. 2009. Vaizduotė, spontaniškumas ir kitybė // Religija ir kultūra / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla., t. 6, nr. 1-2, p. 27-52.
  • Sabolius K. 2009. Sartre’o burtų lazdelė. Nihilistinė vaizduotės laisvė ir fenomenologija, // Problemos / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. t. 75, p 66-72.
  • Sabolius K. 2007. Pingvinas ir Protėjas. Įsivaizdavimas kaip kitybė manyje // Religija ir kultūra, / Vilniaus universitetas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, t. 4. Vilnius, p. 21-37.
  • Sabolius K. 2007. Vaizduotiška sąmonė // Problemos / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. t. 72, p. 124–134.
  • Sabolius K. 2006. Vaizduotė anapus įsivaizduojančiojo // Problemos / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla. t. 69, p. 113–121.
  • Sabolius K. 2005. Apie platoniškąsias kepenis. Dialektika ir vaizduotė Platono filosofijoje // Žmogus ir žodis / Vilnius, 7t., 4, p. 40 – 46.
  • Sabolius K. 2006. Mąstymo paauglystė // Baltos lankos / Vilnius: Baltos lankos, Nr. 21-22, p. 185–203.
  • Sabolius K. 2005. Įvadas. In: Platonas. „Antrasis ir septintasis laiškai“. Vilnius: Aidai. p. 7-68.
  • Sabolius K. 2003. Septintasis Platono laiškas: exaiphnēs ir filosofuojančiojo laikas. // Literatūra / Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 45 (3), p. 21-28.
  • Sabolius K. 2001. Mistiškumas ir išmintis // Seminarai, 2000 / Vilnius: Strofa. p. 17-22.
  • Sabolius K. 2001. „Platonizmas“ ir Platonas // Seminarai, 1999 / Vilnius: Strofa. p. 79-95.
  • Sabolius K. 2000. Heideggeris ir ikisokratikai // Žmogus ir žodis / Vilnius 2t., 4. p. 34-45.

Vertimai

  • Platonas. 2005. Antrasis ir septintasis laiškas. Vertimas, įvadas ir komentaras Kristupo Saboliaus. Vilnius: Aidai.
  • Aristotelis. 2003. Metafizika VII 1072 a20 – 1073 a10. in: Rita Šerpytytė. Religija ir filosofija. Vilnius: Tyto Alba. 46-48 p.

Disertacija

Kristupas Sabolius
Titulas daktaras
Disertacijos laipsnis daktaras
Disertacijos metai 2008 m. rugsėjo 19 d.
Mokslų kryptis Filosofija
Įstaiga Vilniaus universitetas
Disertacija Vaizduotės samprata fenomenologinėje filosofijoje
Vadovas
Gynimo taryba
Disertacijos oponentai

2008 m. rugsėjo 19 d. apgynė Lietuvos respublikos filosofijos mokslų daktaro disertaciją „Vaizduotės samprata fenomenologinėje filosofijoje“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Vilniaus universitetas.

Šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+17155-550=16605 wiki spaudos ženklai).