Kruonis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kruonis
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Kruonioherbas.png   
Church in Kruonis.jpg
Kruonio bažnyčia

Kruonis
54°45′25″N 24°14′28″E / 54.757°N 24.241°E / 54.757; 24.241 (Kruonis)Koordinatės:54°45′25″N 24°14′28″E / 54.757°N 24.241°E / 54.757; 24.241 (Kruonis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija: Kruonio seniūnija
Gyventojų: 661 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Krúonis
Kilmininkas: Krúonio
Naudininkas: Krúoniui
Galininkas: Krúonį
Įnagininkas: Krúoniu
Vietininkas: Krúonyje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Kruonis – miestelis Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  129  AntakalnisJieznasAlytusMerkinė , 18 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, prie Lapainios intako Kruonės upelio. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas (nuo 1969 m., vietinės reikšmės, saugoma savitas gatvių tinklas, aikštės planas, jos tūrinė-erdvinė kompozicija, pražulni pastatų padėtis prie aikštės). Miestelio planas spindulinis, susiklostė XVII a. viduryje, gatvinio kaimo gale įkūrus miestelį. Kruonio centre – keturkampė aikštė.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Renesansinė vienanavė lotyniškojo kryžiaus plano Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia, pastatyta 16101625 m., 1764 m. atstatyta ar perstatyta, 1836 m. perstatyta, architektas K. Gregotovičius – suderintos stačiatikių cerkvių ir katalikų bažnyčių formos. Bažnyčioje yra renesansiniai B. Oginskio (XVII a. pradžia) ir S. L. Oginskio (XVII a. vidurys, turi baroko elementų) antkapiniai paminklai, medinė skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XIX a.), pasidabruota barokinė taurė (1749 m.).
Legenda pomnik.svg Koplytstulpis sovietinės okupacijos aukų atminimui.
Havezate 0gr.gif Buvusių Kruonio dvaro rūmų griuvėsiai prie pat gimnazijos pastato
Kruonio smuklės pastatas, XIX a.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Kruonio gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Kruonio biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-56037)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros centras (nuo 2008 m.)
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
Sport balls.svg Sporto žaidimų aikštelė yra įrengta prie pat gimnazijos, stadiono nėra.
ŪKIS

Prie miestelio, 3 km į šiaurę, veikia Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė



Turinys

Geografija

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Anglininkai – 7 km Surgantiškės – 6 km Blank-50px.png
Darsūniškis – 10 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Ginteikiškės – 5 km
ŽIEŽMARIAI – 14 km
KAIŠIADORYS – 20 km
Vilūnai – 7 km
Kašonys – 14 km
JIEZNAS – 20 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kruonis OpenLayers žemėlapyje
Kruonis TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Kruonis XVI a. Livonijos žemėlapyje (Crono)

XV a. prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kruonio dvaro įsikūrė gyvenvietė. Karalius Kazimieras Jogailaitis 1472 m. pastatydino koplyčią. 1496 m. Darsūniškio valdytojas Venslavas Kostevičius sprendė Kruonio ir Darsūniškio gyventojų ginčą dėl miško, kuris buvo priteistas Kruonio gyventojams.

XVI a. viduryje matuojant valakus Trakų kunigaikštystėje iš padrikos gyvenvietės netoli Kruonio piliakalnio suformuotas Kruonio kaimas.[6] 15701831 m. Kruonį valdė Oginskiai. 15701580 m. pastatyta Kruonio stačiatikių cerkvė, 1610 m. – pirmoji Lietuvoje unitų bažnyčia, 1629 m. prie jos įsteigtas Kruonio unitų vienuolynas ir mokykla. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje Teodoras Bogdanas Oginskis pasistatė mūrinius renesansinius Krunio dvaro rūmus.

XVII a. viduryje šiauriniame kaimo gale, kryžkelėje, įsikūrė Kruonio miestelis, pirmąkart minimas 1693 m., kai jame buvo sudėtingos formos turgaus aikštė su 18 sklypų, Kauno (4 sklypai), Strėvininkų (5 sklypai) ir Jiezno (14 sklypų) gatvės.[6] 1787 m. miestelis degė. Kruonis nukentėjo per 1812 m. karą – Napoleono armija per Nemuną kėlėsi ties Visginų kaimu, po to nusiaubė vienuolyną, smarkiai apgriovė Oginskių dvaro rūmus, apiplėšė cerkvę, išmėtė joje buvusius karstus ir palaikus.

1852 m. atidaryta valdinė pradinė mokykla. XIX a. miestelis išaugo. Į vakarus nuo centro, už Kruonės susikūrė Naujojo Kruonio kaimas, kuris XX a. pradžioje jau skirstėsi į vienkiemius.

Kruoniečiai aktyviai dalyvavo 1863–1864 m. sukilime. Už dalyvavimą sukilime daug miestelio gyventojų ištremta į Rusiją, o į jų vietą atkelti rusai kolonistai. 1920 m. liepos 18 d. ties Kruoniu Lietuvos kariuomenė nuginklavo lenkų brigadą, paėmė į nelaisvę 400 kareivių, 6 patrankas ir 254 arklius.

1924 m. įsteigta pradinė mokykla, 1927 m. miestelio pakraštyje pastatyta medinė stačiatikių Kruonio Dievo Motinos Globėjos cerkvė, 1939 m. įkurta biblioteka.

II pasaulinio karo pradžioje Kruonyje veikė lietuvių sukilėlių būrys (25 žmonės). Per karą miestelis degė. 1944 m. balandį prie Kruonio raudonųjų banditų nužudytas stačiatikių Pabaltijo egzarchas, Lietuvos ir Vilniaus metropolitas Sergijus Voskresenskis. 1944 m. rudenį miestelyje įsteigtas valsčiaus NKVD (milicijos) skyrius. Po karo Kruonio apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos Kruonio rinktinės partizanai, Gojaus miškelyje buvo užkasti apie 30 žuvusių partizanų palaikai; 1990 m. įrengta memorialinė kompozicija. TSRS valdžia iš miestelio ir kaimo ištrėmė 25 gyventojus.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatyti kultūros namai, pirminės sveikatos priežiūros centras. 1946 m. veikė garinis malūnas, avikailių raugykla, lentpjūvė, progimnazija. 1969 m. paskelbtas urbanistikos paminklu. 1978 m. pradėta statyti Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, pradėjusi veikti 1992 m.

2007 m. patvirtintas Kruonio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19201940 m. Kruonio valsčiaus centras Trakų apskritis
19401946 m. Kauno apskritis
19461950 m. Kaišiadorių apskritis
19501953 m. Kruonio apylinkės centras Žiežmarių rajonas Kauno sritis
19531955 m.
19551995 m. Kaišiadorių rajonas
1995 Kruonio seniūnijos centras Kaišiadorių rajono savivaldybė Kauno apskritis


Pavadinimo kilmė

Kadangi miestelis išsidėstęs prie Kruonės upelio, todėl ir susiformavo toks jo pavadinimas (vandenvardinis vietovardis).[7]. Istorikas Mykolas Balinskis miestelio pavadinimą kildino iš senovinio Nemuno upės pavadinimo Chronus, kuris minimas Vakarų raštuose, bet ši versija mažai tikėtina.[8]

Gyventojai

1693 m. Kruonyje buvo daugiau kaip 40, 1775 m. – 25 šeimos. 1923 m. Kruonio miestelyje buvo 90 kiemų ir 495 gyventojai, Naujojo Kruonio kaime – 40 kiemų ir 243 gyventojai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2011 m.
1861 m. 1865 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur. 1978 m.[10]
311 311 549 495 694 563 505
1979 m.sur. 1985 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m. 2011 m.sur. -
543 813 1 023 726 800 661 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Kruonyje gimė:

Kruonyje palaidoti dailininkai Barbora Didžiokienė ir Vladas Didžiokas.

Šaltiniai

  1. Kruonis. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Кроне. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 798 psl. (rus.)
  4. Kruonis maps.vlasenko.net
  5. Kruonis loadmap.net
  6. 6,0 6,1 „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 45 psl.
  7. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 240 p.
  8. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 109–111 psl.
  9. Kruonis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 225 psl.
  10. Kruonis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 210 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 78–79 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: