Jurgaičių piliakalnis (Šiauliai)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Kryžių kalnas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jurgaičių piliakalnis
Kiti pavadinimai

Domantų piliakalnio su gyvenviete piliakalnis,
Šventkalnis,
Kryžių kalnas,
Pilies kalnas

2007 07 13 Kryziukalnas2.jpg
Lokalizacija

Jurgaičių piliakalnis
56°00′55″N 23°25′00″E / 56.0153°N 23.4167°E / 56.0153; 23.4167 (Jurgaičių piliakalnis (Šiauliai))Koordinatės: 56°00′55″N 23°25′00″E / 56.0153°N 23.4167°E / 56.0153; 23.4167 (Jurgaičių piliakalnis (Šiauliai))


Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija: Meškuičių seniūnija
Gyvenvietė: Jurgaičiai (Meškuičiai)
Piliakalnio ypatumai
Registrinės savybės
Statusas Paminklas
Unikalusis objekto kodas 3295
Objekto kodas

iki 2005-04-19

A658K1P
Objekto kodas

iki 1990-12-28

AR1015
Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda Tinklalapis
Žemėlapio nuoroda Žemėlapis

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Jurgaičių piliakalnis (arba Domantų piliakalnis, Šventkalnis, Pilies kalnas, Kryžių kalnas, senovėje Šventakalnis[1]) stūkso Jurgaičiuose (Šiaulių rajonas), šalia plento  A12  RygaŠiauliaiTauragėKaliningradas  ir geležinkelio, 12 km į šiaurę nuo Šiaulių ir 6 km į pietvakarius nuo Meškuičių, Kulpės kairiajame krante.

Ant piliakalnio yra tūkstančiai kryžių, atvežtų ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš užsienio (todėl ir vadinasi Kryžių kalnu). Krikščionių pasaulyje šį kalną dar labiau išgarsino 1993 m. čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II.

Istorija

Kryžių kalnas (piliakalnis) dar XIX amžiuje buvo alkakalnis. Apie jį pasakojama: „Ant to kalno kūrenta šventoji ugnis, kurią saugodavusios vaidilutės. Čia buvęs ir vaidila. <...> Ant kalno buvusi pastatyta bažnyčia, bet tai nepatiko seniesiems pagonių dievams: užkilusi audra, Perkūnas trenkęs, kirtęs žaibais ir sugriovęs bažnyčią. Net kalnas toje vietoje įdubęs“. Prie kalno buvęs šaltinis, prie kurio žmonės pagydavo. XIX a. atsidėkodami žmonės ėmė statyti kryžius [2]

Rašytiniuose šaltiniuose Kryžių kalnas pirmąkart minimas XIX a. viduryje (kryžiai aptinkami nuo 1850 m.), gali būti, kad kryžiai pradėti statyti po 1831 m. sukilimo. Domantų kaimo ribose kryžius imta statyti ant Jurgaičių piliakalnio po to, kai caro valdžia žiauriai susidorojo su 1831 m. ir 1863 m. sukilimo dalyviais. Apie 1900 m. šventa tapusi vieta ėmė traukti vis didesnes tikinčiųjų minias – žmonės kalne statydavo kryžius tikėdamiesi malonės. XX a. pradžioje Kryžių kalnas tapo sakraline vieta, jį gausiai lankė žmonės, vykdavo pamaldos, atlaidai.

Sovietų valdžiai kalnas ir čia esantys kryžiai liudijo apie lietuvių religingumą, o tai prieštaravo tuo metu skleistai sovietinei ideologijai, todėl 1961 m. prasidėjo Kryžių kalno naikinimas: jis buvo nušluotas su buldozeriais, mediniai kryžiai sudeginti, metaliniai – nuvežti į metalo laužą, akmeniniai ir betoniniai – užkasti. Prasidėjo „buldozerinio ateizmo“ epocha, trukusi beveik 20 metų. Kalną saugojo kariuomenė ir KGB, buvo planuota teritoriją užtvindyti, Kryžių kalną paversti sunkiai prieinama vieta. Bet po kiekvieno griovimo (o jų būta keturių, 19641984 m.) Kryžių kalnas vis atgimdavo, nors betoniniai kryžiai buvo suklojami į kelius, mediniai – deginami, o metaliniai išvežami į laužą. Be to, 1963 m. minint 1863 m. sukilimo metines ant kalno pastatytas paminklinis akmuo. Kryžiai sovietų buvo nugriaunami 1963 ir 1973 m.

1988 m. Kryžių kalno reikšmingumas išaugo. Šiuo metu yra 56 629[reikalingas šaltinis] įvairiausių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų su ant jų sukabintais rožiniais. Kiekvienas kryžius turi savo istoriją ir savo intenciją. Piliakalnį puošia kryžių ažūras. Paskutinį liepos sekmadienį nuo 1997 m. vyksta atlaidai.

2006 m. gruodžio 28-29 d. naktį Kryžių kalnas degė, maždaug 50 m² plote.

Popiežiaus apsilankymas

Kryžių kalnas Katalikų Bažnyčios tikinčiųjų laikomas tikėjimo paminklu. 1993 m. rugsėjo 7 d. Kryžių kalne apsilankė popiežius Jonas Paulius II. „Lietuviškoje Golgotoje“ šimtai tūkstančių žmonių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių dalyvavo Šv. Mišiose. Popiežius laimino Lietuvą ir visą krikščioniškąją Europą (buvo tiesioginės televizijos transliacijos). Po metų į Kryžių kalną atkeliavo popiežiaus dovana Lietuvai – Krucifiksas. 2006 m. rugsėjį pastatytas taip pat ir popiežiaus Benedikto XVI kryžius.

Kryžių kalno panorama

Literatūra

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Jurgaičių piliakalnis (Šiauliai) – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka
  1. Giedrė Jankevičiūtė. „Lietuva“. Vadovas // Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. 257 psl.
  2. Vaitkevičius, 1998: 527–530, pagal Jonas Trinkūnas. Lietuvių senosios religijos kelias. // Vilnius, 2009. p. 194.
  • Kryžių kalnas (sud. Vytautas Didžpetris). - Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2004. - ISBN 9955-434-12-0
  • Kryžių kalnas (fotoalbumas; sud. Antanas Varanka). - Vilnius: Anvara, 2009. - 79 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-9437-7-8
Vikicitatos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: