Kryžkalnis
Kryžkalnis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kryžkalnio autobusų stotis | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Kauno apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Raseinių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Nemakščių seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 2 (2011 m.) | |||||||||||||||
|
Kryžkalnis – kaimas Raseinių rajono savivaldybės vakaruose, 6 km į šiaurės vakarus nuo Nemakščių.
Kaime stovi memorialas Lietuvos partizanams, atidengtas 2020 m. rugsėjo 20 d. (skulptorius Tadas Gutauskas, architektas Saulius Pamerneckis). Memorialą sudaro lietuviško kalavijo formos apie 25 m aukščio obeliskas; apie 30 m ilgio atminimo siena su Vyčio kryžiaus formos plieno stelomis, kuriose išpjauta apie 11 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių; Nežinomo Partizano kapas; pagerbimo aikštė, kurioje gali susirinkti iki 1 000 žmonių. 2018 m. lapkričio 25 d. atverta visuomenei memorialo dalis, skirta Kęstučio apygardos partizanams pagerbti. Prie laiptų, vedančių į memorialą, ateityje numatoma pastatyti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų.[2]
Geografija
Kaimas išsidėstęs strategiškai svarbioje vietoje – dviejų respublikinės svarbos kelių sankryžoje:
- A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda
- A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas
- Link Klaipėdos ir Kauno nuo Kryžkalnio nutiestas Žemaičių plentas:
- Link Kauno – 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis.
- Link Klaipėdos – 197 Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai.
Nuo Kryžkalnio maždaug vienodai nutolę miestai Kelmė, Šilalė, Raseiniai ir Tauragė (apie 35 km). Kryžkalnis yra maždaug pusiaukelėje tarp Kauno ir Klaipėdos.
Kaime yra žvyro telkinys.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Kryžkalnis TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
1972 m. Kryžkalnyje, šalia Žemaičių plento pastatytas paminklas „Kryžkalnio motina“ Tarybinei Armijai (skulptorius B. Vyšniauskas, architektas V. Gabriūnas, vitražistas K. Morkūnas) – 8 m aukščio skulptūra, vaizduojanti lietuvę moterį, laikančią ąžuolo šakelę. Kalva, ant kurios pastatytas monumentas, pavadinta Šlovės kalnu. Skulptūros papėdėje buvo dekoratyvinė siena su pėstininko, jūreivio, lakūno ir partizano bareljefais. Atgimimo metais paminklas susprogdintas neofašistų, restauruotas dabar stovi Grūto parke.
Prie kelio į Šiaulius pastatyta savita autobusų stotis su maisto prekių parduotuve ir kavine antrajame aukšte. Stotį projektavo architektas K. Zubovas, žuvęs alpinistų žygyje į kalnus, todėl jo draugai baigė šį projektą ir įgyvendino kaip savotišką paminklą architektui.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m. | |||||||||
1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[5] | 1978 m.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
49 | 61 | 41 | 41 | 19 | 12 | 11 | 2 | ||
|
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ http://www.voruta.lt/lietuvos-partizanu-memorialo-kryzkalnyje-atidarymas-jau-si-sekmadieni/
- ↑ Kryžkalnis SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Kryžkalnis loadmap.net
- ↑ 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Kryžkalnis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 197 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Kryžkalnis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 408 psl.
- Kryžkalnis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 222 psl.