Kuchisake-onna

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Kuchisake-onna (Kuchisakeonna) japonų mitologijos ir pasakų herojė, moteris suluošinta pavydaus vyro ir sugrįžusi į mirtingųjų pasaulį kaip pagiežinga dvasia.

Legenda

Legenda pasakoja apie moterį samurajaus žmoną ar sugulovę gyvenusią prieš šimtus metų. Moteris buvusi labai graži, tačiau tuščia ir mėgusi apgaudinėti vyrą. Nepaprastai pavydus samurajus sužinojęs tiesą užpuolė ją ir perrėžė jos burną nuo ausies iki ausies. Po to sušuko: „Kas dabar pagalvos, jog esi graži?“.

Miesto mitas tęsia istoriją pasakodamas, jog moteris prisidengusi chirurgo kauke klajoja naktimis (ypač vakarais nusileidus rūkui). Susitikusi ką nors (vaiką, paauglį, studentą) ji droviai klausia: „Ar aš graži?“ ("Watashi kirei?"). Jeigu žmogus atsako „taip“, ji nusiima kaukę ir klausia: „O kaip dabar?“ ("Kore demo?"). Jeigu tuo momentu žmogus atsako „ne“, moteris nužudo jį arba perrėžia burną nuo ausies iki ausies. Jeigu auka antrąjį kartą paklausta atsako „taip“, moteris ją palydi iki namų ir nužudo tarpduryje. Taip yra todėl, kad japoniškas žodis „kirei“(„graži“) skamba kaip žodis „kire“ („pjauti“). Kitose mito versijose žmogui atsakius „taip“ netgi moteriai nusiėmus kaukę, ji duoda didžiulį, kraujo spalvos rubiną ir pradingsta. Kita versija pasakoja, kad atsakius „taip“, moteris išsitrauks žirkles, perrėš tavo burną nuo ausies iki ausies, bet paliks tave gyvą. Daugumoje versijų pasakojama, kad nuo moters neįmanoma pasprukti, nes ji gali atsidurti priešais tave nesvarbu į kurią pusę besuktum ir gali judėti antgamtišku greičiu.

Septintajame dešimtmetyje miesto legenda pasakojo, jog atsakius „tavo grožis vidutiniškas“, išsigelbėsi. Miesto legendai atgimus 2000m., atsakymas, kuris tave išgelbėtų tapo „šiaip sau/ pusėtina“. Šis atsakymas taip suglumina Kuchisake-onna, kad jai svarstant ką daryti, auka gali pabėgti. Dar vienas būdas išsigelbėti yra paklausus: „ar aš gražus(-i)?“. Moteris suglums ir pasišalins. 2010m. atsirado nauja versija teigianti, kad pasakius moteriai, jog esi susitaręs ir skubi į susitikimą, ji atsiprašys ir dings.

Istorijos variantai

Daugybė istorijos variantų atsirado dėl gandų gausos nugirdus tik dalį istorijos. Pjūvio aiškinimo variantai pasakoja apie nelicenzijuoto plastikos chirurgo klaidą ar besaikį Inugami dievybės galių naudojimą šeimoje. Moderniame istorijos variante Kuchisake-onna vairuoja raudoną sportinį automobilį ir rengiasi madingais drabužiais.

Miesto legenda ir visuotinė panika

1979m. pavasarį po Japoniją pasklido gandai pasakojantys, jog buvo pastebėta Kuchisake-onna medžiojanti vaikus.

2007m. spalį koroneris rado septintojo dešimtmečio įrašus apie moterį persekiojusią mažus vaikus, tačiau mirtinai partrenktą automobilio. Jos burna buvo perrėžta nuo ausies iki ausies. Manoma, jog būtent ši moteris sukėlė paniką tuo laikotarpiu.

2004m. panaši legenda pasklido Pietų Korėjoje. Ji pasakoja apie moterį dėvinčią raudoną kaukę. Tačiau manoma, kad gandus sukėlė 1979-ųjų įvykiai ir 1996-ųjų japonų filmas.

Fikcija

1996-ųjų filmas Kuchisake-onna istorijai suteikė modernaus prieskonio, pasakodamas apie plastinės operacijos klaidą. Daugybė septinto ir aštuntojo dešimtmečių anime remiasi Kuchisake-onna legenda.

Video žaidime Revelations: Persona Kuchisake-onna pavaizduota kaip vienas iš sunkiausiai įveikiamų priešų.

Keletas kuchisake-onna pasirodė anime ir mangoje Hell Teacher Nūbē.

Romy Ashby novelė „Dama perpjauta burna“ pasakoja apie moterį dėvinčia chirurgo kaukę ir gasdinančią vaikus.

Super Sentai Battle Fever J serijų 29 episodas pasakoja apie damą perpjauta burna terorizuojančią Tokiją.

2007m. pasirodė Kôji Shiraishi filmas "Kuchisake Onna".

Guren Onna TVTokyo epizoduose pirmasis priešas su kuriuo susidūrė Nabekura buvo Kuchisake-onna, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo vyras.

Sayonara Zetsubo Sensei anime vieno epizodo pabaigoje, Chiri-chan pasirodo nešina peiliu, perkreipta šypsena ir aštriais kaip skustuvas dantimis.

Filmas „Ringu“ pamini Kuchisake-onna istoriją kaip dar vieną miesto legendą.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+5041-14=5027 wiki spaudos ženklai).