Kulautuva
Kulautuva | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
Pagrindinė gatvė | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Kauno apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Kauno rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Kulautuvos seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 1 393 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | KulautuvaVikiteka |
Kulautuva – miestelis Kauno rajono savivaldybėje, 20 km į vakarus nuo Kauno, 2 km į pietvakarius nuo kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Kulautuvos seniūnija. Kurortinė teritorija. Miestelis stačiakampio plano. Svarbiausi statiniai:
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Rekolekcijų namai |
Kulautuvos kapinės |
Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio paminklas, pastatytas miške prie šiaurinio įvažiavimo. Tai paminklas žuvusiesiems už Lietuvos laisvę, pastatytas 1938 m., atstatytas 1989 m.
|
Sveikatingumo ir rekreacijos takas (3 km link Tamaros kalno) |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Kulautuvos vidurinė mokykla |
Kulautuvos biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-53093) |
LSMU reabilitacijos centras (120 vietų, atidarytas 2008 m.) |
Miestelio bendruomenė
|
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Miestelis įsikūręs dešiniajame Nemuno krante, pušų slėnyje. Iš šiaurės ir rytų prie miestelio prieina Kulautuvos miškas.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
RAUDONDVARIS – 10 km KAUNAS – 20 km |
|||||||||||
|
|||||||||||
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Kulautuva TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Pirmąkart paminėta 1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. Manoma, kad Nemuno saloje priešais Kulautuvą 1398 m. buvo pasirašyta Salyno sutartis tarp Ldk Vytauto ir kryžiuočių. XV a. minimas Kulautuvos palivarkas.
XIX a. pabaigoje draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino S. Bulota.
Vasarviete tapo XX a. pradžioje. 1933 m. balandžio 21 d. oficialiai paskelbta poilsiaviete. Kurorto įkūrėju laikomas pulkininkas leitenantas Vytautas Augustauskas, kurio rūpesčiu paruoštas kurorto planas (projektavo Jonas Kova-Kovalskis), gatvės apsodintos liepomis ir baltosiomis akacijomis, iškastas tvenkinys, įsteigta mokykla.
1946 m. rugpjūčio 3 d. Kulautuva tapo miesto tipo gyvenviete (kaip vasarvietė). XX a. viduryje įkurti vaikų darželis, jaunimo namai, kultūros namai, vaikų tuberkuliozės ligoninė ir sanatorija „Kregždutė“, ambulatorija. Prie Kulautuvos veikė sklandytojų mokykla. Sovietmečiu Kulautuvoje buvo rengiamos rajono dainų šventės. 1948–1949 m. sovietų valdžia ištrėmė 5 Kulautuvos gyventojus. Sovietinės okupacijos metais LKBK ir kitą draudžiamąją spaudą Kulautuvoje platino Alfonsas Svarinskas, Stasė Jasiūnaitė.
1993–1996 m. rasti Kulautuvos lobiai. 2001 m. patvirtintas Kulautuvos herbas, 2003 m. vasario 25 d. suteiktas miestelio statusas (iki tol oficialiai buvo miestas). 2005 m. pavasarį pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo panaudotas teletiltas sujungti LR Seimą ir Kulautuvos bendruomenę.
2017 m. vasario 22 d. Kulautuvai suteiktas kurortinės teritorijos statusas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1946–1950 m. | miesto tipo gyvenvietė | Kauno apskritis | |
1950–1953 m. | Vilijampolės rajonas | Kauno sritis | |
1953–1955 m. | ? | ||
1955–1995 m. | Kauno rajonas | ||
1995– | Kulautuvos seniūnija | Kauno rajono savivaldybė | Kauno apskritis |
Pavadinimo kilmė
1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Kalanten kaimas Paštuvos žemėje. Vėliau pavadinimas įvairuoja: Galanten (1370 m.), Golanten (1372 m.) ir kt. Rytų slavų kalbose XVI a. pabaigoje pasirodo priesaga -av- (Колотово, 1578 m.).[5] 1610 m. Vilkijos valsčiaus dokumente minima pavardė Kolotovskis, tikriausiai kilusi nuo gyvenvietės vardo. Dabartinė miestelio lytis Kulautuva aptinkama nuo 1854 m.
Bronius Kviklys teigė, kad senovėje lietuviai gyvenvietę vadino Kulautai (pavardės Kulautas daugiskaita), tačiau tokia pavardė neaptinkama jokiuose raštuose. Labiau tikėtina, kad pavadinimo šaknis buvo kal- arba kol- (slaviškai), bet ne kul-, ir yra kilusi nuo pavardės Kalanta, bet vėliau dėl slavų įtakos virto Kalantava, Kulautava ir galiausiai lietuviškesne lytimi Kulautuva.[6]
Liaudies etimologija sieja miestelio vardą su žodžiu kultuvė, kadangi pasakojama, kad nuo seno moterys Nemune triukšmingai velėdavo skalbinius. Dėl to kultuvė pavaizduota ir miestelio herbe.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m. | ||||||
1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1978 m. | 1979 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
128 125 (miestelyje) 3 (dvare) |
1 022 | 1 242 | 2 100 | 1 234 | ||
1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
2 000 | 1 303 | 1 367 | 1 425 | 1 393 | ||
|
Žymūs žmonės
- Vytautas Augustauskas (1882–1944), kurorto įsteigėjas, Kulautuvoje gyvenęs 1930–1944 m. Jo gyvenamąjį namą žymi atminimo lenta.
- Stasė Jasiūnaitė (1912–1986), rašytoja, dirbusi Kulautuvos sanatorijoje. Gyvenamasis namas pažymėtas atminimo lenta. Ant jos kapo Kulautuvos kapinėse pastatytas ąžuolinis Kristus (tautodailininkas Ipolitas Užkurnis).
- Kazys Abromavičius (1928–), dailininkas akvarelininkas, gimęs Kulautuvoje.
- Raimonda Židonienė-Šiurkutė (1960–), choro dirigentė ir pedagogė, gimusi Kulautuvoje.
Dainų ir šokių šventės
Sovietiniais metais lietuviško tautinio meno mylėtojų pastangomis pirmą kartą dainų šventė įvyko Kulautuvoje, tik ką įrengtoje estradoje, 1953 m. birželio 27 d.
Nuo 2001 m. čia vyksta dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“. 2005 m. Kulautuvoje įvyko Kauno rajono dainų ir šokių šventė. Tai antroji tokia šventė po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje. Ji buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės penkiolikos metų ir Kauno rajono įkūrimo penkiasdešimtmečio sukaktims pažymėti. Rajono dainų šventė vyko ir 2007 m. birželio 16 d.
Šaltiniai
- ↑ Kulautuva. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Kulautuva SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Kulautuva loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 54 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 112–114 psl.
- Kulautuva. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 943 psl.
- Kulautuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 210 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Kulautuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 423 psl.
- Kulautuva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 237 psl.
- Kulautuva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 238 psl.
- Kulautuva. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 325 psl.
- Miestelio forumas
- Kulautuvos vaikų sveikatingumo oazės (sud. Petras Budraitis). – Kulautuva: P. Budraitis, 2009. – 130 p.: iliustr. – ISBN 978-609-408-001-2
- Kasmetinis dainuojamosios poezijos festivalis Kulautuvoje
|