Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia
Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia | ||
---|---|---|
Religija | Krikščionys → Katalikai | |
Vyskupija | Telšių vyskupija | |
Dekanatas | Plungės katalikų dekanatas | |
Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras | |
Pastatyta | 1900 m. | |
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Telšių apskritis | |
Savivaldybė: | Plungės rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Kulių seniūnija | |
Gyvenvietė: | Kuliai | |
Adresas | Liepų g. 1a | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia stovi Kulių miestelyje, prie kelio 166 Plungė–Vėžaičiai. Klasicistinė, su istoristiniu bokšteliu.
Eklektiškų formų bažnyčia pastatyta 1900 m., architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Bažnyčioje yra paveikslų („Švč. Mergelė Marija“, XVII a. antra pusė, gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių, „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“, „Šv. Antanas“, abu XVIII a.), medinių skulptūrų („Švč. Mergelė Marija“, „Jėzus Kristus“, abi XIX a.), 2 varpai (1719 m. ir 1740 m.). Kiti statiniai:
- Šventoriaus vartai
- Medinė penkiakampė varpinė
- Mūrinis namas bažnyčios tarnams ir virtuvei, 1780 m.
- Dviaukštė raudonų plytų klebonija, 1790 m.
- Bažnyčios šventoriuje – J. Tumo-Vaižganto medinis paminklas, pastatytas 1989 m., meistras V. Stumbras.
Istorija
Pirmąją medinę bažnyčią 1644 m. pastatė Stanislovas Vaina (buvo Plungės parapijos filija). Jai dovanota 15 valakų žemės. 1750 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1790 m. – mūrinė klebonija. 1776 m. įkurta parapija. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. 1806 m. įsteigta altarija. Kulių bažnyčia garsėjo Švč. Marijos paveikslu (įsigytas iki 1693 m.). Parapijiečiai manė jį esant stebuklingą. 1847 m. pakeisti bažnyčios sienojai. Kapinėse XIX a. pastatyta koplyčia.
1831–1874 m. Kuliuose kunigavo Kazimieras Skrodzkis (nuo 1849 m. klebonas), 1856 m. išleidęs lietuvišką katekizmą, rūpinęsis švietimu, parapinėmis mokyklomis. 1893–1900 m. klebonavo visuomenės veikėjas Vincentas Jarulaitis, 1898–1901 m. vikaravo Juozas Tumas-Vaižgantas. Klebonija buvo virtusi lietuviškos draudžiamos spaudos platinimo centru. V. Jarulaičio rūpesčiu 1900 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (Karlo Eduardo Strandmano projektas). Klasicistinio stiliaus bažnyčia parapijai nepatiko, todėl pristatytas bokštas, kurio projekte nebuvo. 1918 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius.
2006 m. po mūriniais statiniais, priklausiusiais bažnyčiai, archeologai aptiko didžiulius rūsius su židiniais, taip pat siauras, į tunelius panašias angas. Būta ir šildymo sistemos – iš virtuvės pastato rūsiuose esančių židinių dūmtraukiai suvesti į vieną didžiulį kaminą. Skliautuoti rūsiai primena nedideles menes, o viena į tunelį panaši niša atsiremia į pamatą. Šių statinių istorinė praeitis ir požemių paskirtis neaiški.
Architektūra
Bažnyčia klasicistinė, su 6 kolonų portiku ir istoristiniu bokštu, stačiakampio plano. Ažūrinė šventoriaus tvora plytų mūro. Jame stovi medinė penkiakampė varpinė.
|