Kuliai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kuliai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Kuliuherbas.png   
Kuliai20100912.jpg

Kuliai
55°48′18″N 21°39′29″E / 55.805°N 21.658°E / 55.805; 21.658 (Kuliai)Koordinatės:55°48′18″N 21°39′29″E / 55.805°N 21.658°E / 55.805; 21.658 (Kuliai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija: Kulių seniūnija
Gyventojų: 625 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Kuliaĩ
Kilmininkas: Kulių̃
Naudininkas: Kuliáms
Galininkas: Kuliùs
Įnagininkas: Kuliaĩs
Vietininkas: Kuliuosè
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Kuliai – miestelis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  166  PlungėVėžaičiai  sankryžos su keliu DauginčiaiRietavas, 17 km į pietvakarius nuo Plungės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, pastatyta 1900 m.
Legenda pomnik.svg Laisvės paminklas, atstatytas 1990 m.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Kulių vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Kulių biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-90024)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kraštotyros muziejus, folklorinis lietuvių liaudies muzikos ansamblis „Vaisgamta“ (vadovė – Gulbinskienė).
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Miestelis išsidėstęs Endriejavo kalvagūbryje, dešiniajame Alanto upės krante, Kuliuose į Alantą įteka Lenkėnio upelis. Miestelį supa Kulių miškai, šiaurės vakaruose įkurtas Kulių kraštovaizdžio draustinis, netoliese plyti Reiskių tyras.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Lubiai – 13 km
Šiemuliai – 7 km
PLUNGĖ – 19 km
Vieštovėnai – 7 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kumžaičiai – 2 km
Lioliai – 16 km
RIETAVAS – 22 km
Tilvikai – 5 km
VĖŽAIČIAI – 16 km
Žadeikiai – 10 km
ENDRIEJAVAS – 16 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kuliai OpenLayers žemėlapyje
Kuliai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Archeologiniai radiniai liudija čia buvus akmens amžiaus gyvenvietę. Kuliai minimi nuo 1253 m., Kulių kaimas – 1564 m. XVII a. pradžioje išsiplėtė miestelis. 1644 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pastatė bažnyčią. XVIII a. Kuliai priklausė jėzuitams.

Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. Nuo XIX a. vidurio vykdavo turgūs ir gyvulių mugės. 18611950 m. Kuliai buvo valsčiaus centras. Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino J. Budrikas, Jurgis Gudas, I. Milašius, Kazimieras Šleivys, P. Šlimas, V. Stončius, spaudos platinimą organizavo ir rėmė Juozas Tumas-Vaižgantas, kuris 18981901 m. gyveno Kuliuose. 1899 m. palangiškių aktorių trupė Kuliuose suvaidino „Ameriką pirtyje“. 1900 m. pastatyta Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia.

1941 m. antrojoje pusėje vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyti 82 Kulių gyventojai žydai. Po Antrojo pasaulinio karo) apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanai. 19511992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1955 m. įkurtas lopšelis-darželis, kultūros namai, paštas, ambulatorija.

2008 m. patvirtintas Kulių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Kulių valsčiaus centras Telšių apskritis
19151947 m. Kretingos apskritis
19471950 m. Plungės apskritis
19501995 m. Kulių apylinkės centras Plungės rajonas
1995 Kulių seniūnijos centras Plungės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Kulių pavadinimo kilmė nėra iki galo išaiškinta, bet yra keletas hipotezių:

  1. Kūlis (žemaitiškai akmuo) – Kulių vietovė labai akmenuota; [6]
  2. Kulis (juodadarbis) – Kuliuose Viduramžiais prekiauta anglimi, todėl miestelyje buvo labai daug juodadarbių.

Architektūra

Kuliai
Kuliai.2010-06-05.jpg

Miestelio planas linijinis. Svarbiausis statiniai:

  • Eklektiškų formų Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, pastatyta 1900 m., architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Bažnyčioje yra paveikslų („Švč. Mergelė Marija“ XVII a. antra pusė, gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių, „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“, „Šv. Antanas“, abu XVIII a.), medinių skulptūrų („Švč. Mergelė Marija“, „Jėzus Kristus“, abi XIX a.), 2 varpai (1719 m. ir 1740 m.).
  • Šventoriaus vartai,
  • Medinė penkiakampė varpinė.
  • Mūrinis namas bažnyčios tarnams ir virtuvei, 1780 m.
  • Dviaukštė raudonų plytų klebonija, 1790 m.
  • Kulių kapinėse – medinė aštuonkampė koplyčia, koplytstulpis (abu XIX a.), koplytėlė su skulptūromis (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia).
  • Koplytstulpis „Didžiosios tremties 50-mečiui“ (tautodailininkas S. Šilas).
  • Bažnyčios šventoriuje – J. Tumo-Vaižganto medinis paminklas, pastatytas 1989 m., meistras V. Stumbras.
  • Miestelio sodybose yra koplytstulpių, stogastulpis, koplytėlė.

Gyventojai

1597 m. Kuliuose buvo 20 šeimų, 1673 m. – 56 šeimos.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2011 m.
1820 m. 1865 m.*[3] 1866 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[7] 1978 m.[8]
187 134 196 615 556 360 687
1979 m.sur. 1985 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur. -
797 734 797 704 750 625 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Kuliuose gimė:

Patarlės

{{#ask:Patarlė::+Tipas::Lietuvių liaudies patarlėsVieta::Kuliai |?Patarlė |?Šaltinis#- |?Metai |?Vieta#- |?Reikšmė |?#- |sort=Pradžia |format=ul |headers=hide |mainlabel=- |link=all |template=Patarlės/show |outrotemplate=Patarlės/outro |userparam=|tipas=patarlės|beŠbl=000; |columns=1 |offset= |limit=100 }}{{#set:Įtraukta tautosaka=Lietuvių liaudies patarlės}}

Tarmė

Miestelio senieji gyventojai kalba nepakitusia žemaičių dounininkų tarme.

Šaltiniai

  1. Kuliai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Куле. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 830 psl. (rus.)
  4. Kuliai maps.vlasenko.net
  5. Kuliai loadmap.net
  6. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 248 psl.
  7. Kuliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 239 psl.
  8. Kuliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 239 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 248 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: