Kultūra

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Kultūra (lot. cultura – apdirbimas, ugdymas, lavinimas, tobulinimas, garbinimas):

  1. žmogaus bei visuomenės gerbiami ir puoselėjami objektai ir reiškiniai, jų formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti tai, kas suvokiama kaip materialinės ir dvasinės vertybes;
  2. sukeliantis pagarbą tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors veiklos srityje; išprusimas;
  3. vertingas, todėl auginamas, kultivuojamas augalas;
  4. biol. ląstelių, audinių, nedidelių organų arba jų dalių, paimtų iš žmogaus, gyvūnų arba augalų organizmo, išlaikymas ir auginimas specialiose mitybinėse terpėse;
  5. archeologinė kultūra – grupė vieno laikotarpio tos pačios teritorijos architektūrinių paminklų, kurie turi bendrų būdingų vertybinių bruožų, pvz., Halštato kultūra.

Žodis kultūra kildinamas iš lotyniško veiksmažodžio colere (apgyvendinti, lavinti, gerbti). Iš esmės, kultūra apima ypatingą žmonių veiklą: skirtingos teorijos pateikiančios kultūros apibrėžimus paprastai nurodo į skirtingus tokios veiklos rinkinius. Kultūra yra sudėtinė visuma apimanti žinias, tikėjimus, menus, moralę, teisę, papročius ir kitus vertingus, gerbiamus ir puoselėjamus gebėjimus, kuriuos žmogus įgyja kaip konkrečios visuomenės narys konkrečiu istoriniu laikotarpiu.

Pastoviais laikais kultūra tampa arba tradicija arba „sveiku protu“, t. y. tuo, kas yra nekvestionuojama, kas suvokiama kaip gerbtina, puoselėtina, racionalu.

Kartais žodžiu kultūra vadinami išskirtiniai daiktai ar veiksmai, kaip kulinarija, menas ar muzika.

Kultūros sritys

Istorija

Patį seniausią, bendriausią ir tiksliausią kultūros apibūdinimą yra palikę romėnai (Markas Katonas vyresnysis, Markas Tulijus Ciceronas ir kt.). Jie kultūra laikė žmogiškąją veiklą, perdirbančią gamtą, keičiančią patį žmogų ir paliekančią atitinkamus produktus - tai, kuo žmogus išskiria save iš visos gamtos.

Kadangi tie skirtumai ryškiausiai regimi dvasinėje veikloje, vėliau kultūros sritis susiaurinama iki auklėjimo, ugdymo ir kitų dvasinės veiklos sričių.

XX a. susiaurėja ir ta sritis: su kultūra pradėtas tapatinti menas. Tam pagrindą davė meno universalumas, t.y. galimybė atlikti šviečiamąsias, pažintines (filosofines, sociologines, psichologines, mitologines ir kt.), politines, religines, ir bet kokias kitas funkcijas.

Šaltiniai

1. Tarptautinių žodžių žodynas, (c) Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose

Vikiteka

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 93% (+5652-174=5478 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 10% (+580-0=580 wiki spaudos ženklai).