Kultūros paveldo departamentas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kultūros paveldo departamentas
200px
Forma Biudžetinė įstaiga
Įkurta 1990 m.
Vadovai Diana Varnaitė
Būstinė Vilnius
Adresas Šnipiškių g. 3, LT-09309
Tinklalapis heritage.lt
El. paštas centras@heritage.lt
Telefonas (5) 272-4058
Kodai Juridinių asmenų registre: ...

Kultūros paveldo departamentas (KPD) – biudžetinė įstaiga, atskaitinga Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, kuris pagal savo kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos funkcijas, atsako už jų vykdymą.

Vaizdas:Valstybės logo.jpg
Lietuvos Respublikos ... – ... logotipas

Turinys

Institucijos paskirtis

Svarbiausieji KPD uždaviniai:
- įgyvendinti Seimo, Vyriausybės ir Kultūros ministerijos suformuotą nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, apsaugos nacionalinę politiką;
- atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos funkcijas.

Struktūra

Sudėtis
Departamento administracijos struktūrą sudaro centriniai ir teritoriniai skyriai.

Yra 6 centriniai ir 10 regioninių skyrių.

KPD yra steigėjas biudžetinės įstaigos „Kultūros paveldo centras", kuris renka, kaupia, tikslina informaciją apie kultūros paveldą, atlieka istorinius ir fizinius tyrimus.

KPD yra pavaldi VĮ „Lietuvos paminklai", vykdanti kultūros paveldo tvarkybos darbus.

KVR - KPD valdo internetinį atnaujintas Kultūros vertybių registrą (KVR - www.kvr.kpd.lt). Jame pateikiama išsami informacija apie kultūros paveldo objektus, nuotraukos, yra paieškos galimybės, tikslesnis atstumų matavimas, kultūros paveldo objektų maršrutų sudarymas. 2015 m. jis buvo techniškai atnaujintas.

KPEPIS - Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinė sistema (KPEPIS) skirta supaprastinti administracines procedūras - „vieno langelio“ principu suteikiamos 33 elektroninės paslaugos.

Facebook – Aktualios naujienos, nuotraukos ir informacija apie renginius nuolat skelbiama Facebook profilyje „Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos”.

Bazė

  • ...

Įgaliojimai

KPD vykdydamas jam pavestus uždavinius, atlieka įvairias funkcijas, kurios yra surašytos 44 punktuose KPD Nuostatuose[1], kurie patvirtinti LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-116 (2005-04-01) ir nauja jų redakcija Nr. ĮV-217 (2015-03-31)

KPD atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos funkcijas: prižiūri ir tvarko kultūros vertybes, vykdo kultūros paveldo apskaitą ir kontrolę, pristato kultūros paveldą visuomenei, konsultuoja kultūros vertybių valdytojus ir verslo įmones, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, vykdo dvišalį bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, prisideda prie nacionalinės politikos formavimo ir įgyvendinimo kultūros paveldo apsaugos srityje.

Veiklos organizavimas

KPD veikla organizuojama pagal LR Kultūros ministro patvirtintus viešai paskelbtus strateginius veiklos planus.

KPD vadovauja direktorius, kurį LR valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) nustatyta tvarka priima pareigoms ir atleidžia iš jų LR Kultūros ministras.

Sprendimai - tik nuosekliai įvertinus
Praeities kartų sukurto palikimo apsaugos procesas prasideda nuo kultūros paveldo apskaitos. Norint kultūros paveldo objektą įrašyti į Kultūros vertybių registrą, pirmiausia reikia atlikti tyrimus, objektą aprašyti, nufotografuoti bei dokumentuoti. Vėliau, remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomos konkretaus objekto vertingosios savybės, jo reikšmingumo lygmuo bei apibrėžiamos teritorijos ribos.

Sprendimus dėl kultūros paveldo objektų kultūrinės vertės priima nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, kurias sudaro įvairių sričių aukščiausios kategorijos specialistai - ekspertai: architektai, archeologai, istorikai, menotyrininkai, inžinierinio paveldo bei želdynų specialistai. Jiems priėmus sprendimą kultūros vertybei suteikti teisinę apsaugą, jai suteikiamas unikalus kodas ir ji įrašoma į Kultūros vertybių registrą, kurio duomenys yra vieši.

Kultūros paveldo objektų tvarkyba
Įgyvendinamas kultūros paveldo objektų tvarkybos programas (Paveldotvarkos, LR ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje, Jono Pauliaus II –ojo piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms bei Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009-2017 metų programas), KPD skiria valstybės biudžeto lėšas konkretiems objektų tvarkybos darbams.

Taip pat, privačių valstybės saugomų kultūros paveldo objektų valdytojai gali kreiptis į KPD su prašymu kompensuoti patirtas išlaidas tvarkant jiems priklausančius kultūros paveldo objektus. Tokiu būdu KPD prisideda prie valstybės saugomų kultūros paveldo objektų tyrimų, avarijos grėsmės šalinimo, konservavimo, restauravimo, tvarkybos darbų projektų parengimo.

KPD taip pat turi įgaliojimus išduoti leidimus tvarkomiesiems statybos bei paveldosaugos darbams bei tikrinti, kaip kultūros paveldo valdytojai prižiūri jų turimas kultūros vertybes. Šiai funkcijai priskiriama ir kontrolė tvarkybos darbų metu, kuomet stebima, kad nebūtų pažeidžiamos kultūros paveldo objektų apskaitos dokumentuose nustatytos vertingosios savybės. Taip pat kontroliuojama, ar nedirbama savavališkai, be leidimo.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių atgaivinimui ir restauravimui ypatingai svarbi yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei EEE Norvegijos finansinio mechanizmo parama. Šių lėšų dėka naujam gyvenimui atgimė daugybė apleistų paveldo objektų – dvarų sodybos (Užutrakio, Plungės, Paežerių, Zyplių, Liubavo, Bistrampolio ir kt.), sakraliniai pastatai, etnografinių kaimų sodybos bei kiti paveldo objektai.

Įtraukiama ir visuomenė
Vienas iš svarbiausių KPD uždavinių, greta kultūros paveldo apskaitos ir saugojimo, yra kultūros paveldo vertės, jo išsaugojimo svarbos perteikimas visuomenei. KPD aktyviai dalyvauja keliose Europos Tarybos programose, kurių tikslas yra kultūros paveldo pažinimo skatinimas.

Nuo 1994 m. KPD koordinuoja Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ (EPD) renginius Lietuvoje. Kasmet rugsėjo trečiąjį savaitgalį vykstančiais renginiais KPD aktualizuoja vis kitą kultūros paveldo objektų grupę ar laikotarpį, kasmet pasiūlydamas vis kitą temą. Jau daugiau nei dvidešimt metų organizuojant Europos paveldo dienas, aktualizuoti dvarų, istorinių parkų, technikos, medinės architektūros, įvairūs kiti kultūros paveldo objektai. Į EPD renginių organizavimą aktyviai įsijungia Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės, kultūros ir švietimo įstaigos, kultūros paveldo objektų valdytojai. Šių renginių metu siekiama sudaryti galimybes aplankyti kultūros paveldo objektus, kurie paprastai visuomenei yra neprieinami. Labiausiai tikimasi šia programa sudominti moksleivius ir paskatinti juos domėtis tiek savo šalies kultūra, istorija, tiek ir kitų Europos šalių kultūros paveldu.

Kiekvienais metais rugsėjo mėnesį Europoje minima Europos žydų kultūros diena, kuri yra sudėtinė Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje" dalis. Nuo 2005 m. KPD koordinuoja ir organizuoja Žydų kultūros dienos renginius Lietuvoje, kuriais siekiama aktualizuoti išlikusį turtingą žydų kultūros palikimą Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei supažindinti su juo plačiąją visuomenę. Žydų kultūros dienos renginiai organizuojami bendradarbiaujant su Lietuvos žydų bendruomenėmis, miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais, mokyklomis, kitomis švietimo ir kultūros įstaigomis.

Skatindamas įvairias organizacijas įsijungti į kultūros paveldo išsaugojimo veiklą, KPD administruoja Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos programą, kuri suteikia finansinę paramą kultūros paveldo apsaugą, pažinimą ir sklaidą propaguojantiems projektams. Leidybos dalinis finansavimas sudaro galimybę išleisti įvairaus pobūdžio leidinių – nuo vaikams skirtų pažintinių knygelių iki solidžių autorinių monografijų.

KPD rengia ne tik kultūros paveldo populiarinimo renginius visuomenei, bet ir aktyviai bendradarbiauja su verslo subjektais juos konsultuodamas. KPD su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) yra pasirašęs strateginio bendradarbiavimo sutartį „Kultūros paveldo aktualizavimas ir darni plėtra”, kuria siekiama harmoningo kultūros paveldo vystymo ir jo aktyvesnio naudojimo.

Ištekliai

...

Istorija

Įkūrimas. 1990 m., atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, buvo įsteigti Lietuvos Respublikos "Kultūros paveldo inspekcija" ir "Paminklotvarkos departamentas", atsakingi už kultūros paveldo išsaugojimą. 1994 m., reorganizavus šias įstaigas, buvo įsteigtas "Kultūros vertybių apsaugos departamentas", kuris 2005 m. buvo pervadintas į "Kultūros paveldo departamentą" prie Kultūros ministerijos.

Funkcijos. ...

Vadovai

KPD yra pavaldus Kultūros ministerijai. LR Kultūros ministro teikimu KPD 4 metų kadencijai skiria vyriausybė.

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: