Kupiškis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kupiškis
   Kupiskis COA.jpg      Flag of Kupiškis.png   
Kupiskis.panorama..jpg
Kupiškio panorama

Kupiškis
55°50′20″N 24°58′19″E / 55.839°N 24.972°E / 55.839; 24.972 (Kupiškis)Koordinatės:55°50′20″N 24°58′19″E / 55.839°N 24.972°E / 55.839; 24.972 (Kupiškis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kupiškio rajono savivaldybė
Gyventojų: 7 206 (2011 m.)
Plotas: 7 km²
Tankumas (2011): 1 029 žm./km²
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Kupiškis
Kilmininkas: Kupiškio
Naudininkas: Kupiškiui
Galininkas: Kupiškį
Įnagininkas: Kupiškiu
Vietininkas: Kupiškyje
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: centrinis LT-40001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KupiškisVikiteka

Kupiškis – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 44 km į rytus nuo Panevėžio, rytiniame Vidurio Lietuvos žemumos pakraštyje. Kupiškio rajono savivaldybės ir seniūnijos centras. Miesto planas stačiakampis.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Miesto centre stovi neogotikinė dvibokštė Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1914 m.
Legenda pomnik.svg Pastatyti paminklai architektui Laurynui Stuokai-Gucevičiui (skulptorius Vaclovas Krutinis) ir generolui Jonui Černiui (skulptorius Vaclovas Krutinis). Mieste gausu Henriko Orakausko skulptūrų: „Besileidžiantis angelas“ (2001 m.), „Kupiškėnų vestuvės“ (L. Stuokos-Gucevičiaus aikštėje), „Avinėli, pasipurtyk“ (prie banko), „Merkurijus“ (vasaros kavinėje), „Paukščiai“ (Kupiškio marių pusiasalyje, vadinamame Uošvės liežuviu), fontanas „Baltų gyvybės medis“. Miesto pakraštyje prie Varliaežerio, kur pokariu gulėjo išniekinti partizanų kūnai, pastatytas H. Orakausko paminklas žuvusiems Algimanto apygardos Vytenio rinktinės partizanams – angelai su nukapotomis rankomis, surišti aštriomis vielomis.
Išlikę 2 vėjo malūnai (XIX a. pabaiga)
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Švietimo ir ugdymo įstaigos:
Japanese Map symbol (Library).svg Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-40001)
RWB Krankenhaus.svg Rajono centrinė ligoninė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Kupiškio etnografijos muziejus ir Povilo Matulionio namas-muziejus.
Kultūros namai
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Šiaurės vakariniu miesto pakraščiu prateka Lėvuo, per centrą teka upė Kupa, pietuose eina geležinkelis. Miesto centre yra keletas mūrinių pastatų, tarp kurių seniausias – linų sandėlis (XVIII a. 1-oji pusė), esantis prie pat L. Stuokos-Gucevičiaus aikštės. Miesto centre per Kupą eina senasis Gedimino tiltas. Iš viso per Kupos upę yra nutiesti 8 tiltai, iš kurių 5 pėstiesiems ir 3 transporto priemonėms.

Miesto šiauriniame pakraštyje, prie Lėvens stūkso Aukštupėnų piliakalnis, driekiasi Kupiškio marios. Kupiškyje yra keli mikrorajonai:

Prieš I pasaulinį ir II pasaulinį karą centre stovėjo nedidelis senamiestis, kuris per karus buvo nugriautas.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kupiškis OpenLayers žemėlapyje
Kupiškis „WikiMapia“ žemėlapyje[4]
Kupiškis TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Miestas įėjo į sėlių genties gyvenamos teritorijos ribas. Spėjama, kad medinė Kupiškio pilis buvusi jau XIII a., 1240 m. sugriauta.[7]

Istoriniuose šaltiniuose – kaip Lietuvos valdovo Žygimanto Senojo miestelis – Kupiškis pirmąsyk paminėtas 1529 m. XVI a. buvo Kupiškio dvaras, Kupiškio seniūnija, pavieto centras, todėl tikėtina, kad įsikūrė anksčiau nei buvo paminėtas pirmą kartą. 1616 m. pastatyta Kupiškio bažnyčia. 1589 m. Paminėtas Kupiškis dėl gaisro, kurio metu sudegė visa Budronių gatvė.

XVIII a. a. Kupiškio miestelyje buvo šešios pagrindinės gatvės: Anykščių (Onyksztyńska), Budrionių (Budrewska), Karališkoji (Królewska), Kazliškio (Kozłova), Skaugų (Skowogolska), Svėdasų (Swiadoska), kuriose gyveno pagrinde žydai ir vienas kitas bajoras. XVIII a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje kilus gaisrui miestelis smarkiai nukentėjo. Sudegė bažnyčia, klebonija, 5 klebonijos jurisdikos gyventojų sodybos, 8 žydų bravorai bei visa eilė miestelio gyventojų namų. Tik gatvių galuose liko skurdžių ir dvarui nieko nemokančių 15 katalikų daržininkų ir 5 žydų kampininkų trobelės[8].

17911792 m. suteiktos miesto teisės (savivalda įvesta, bet privilegijos jai nespėta gauti). Kupiškio augimą paskatino geležinkelis DaugpilisPanevėžysRadviliškis, nutiestas 1873 m. greta miesto.[9]

1781 m. Kupiškio apylinkių valdytojas A. Čartoriskis Kupiškyje įsteigė lankastro sistemos mokyklą, kurioje aukštesniųjų klasių mokiniai mokė jaunesniuosius. 1823 m. pastatyta lapidinio stiliaus akmens mūro mokykla su klasicistiniais langų apvadais ir monumentaliomis puskolonėmis, išlikusi iki šių dienų (namas restauruotas, jame įkurta kraštotyros muziejus). 1842 m. Rusijos imperijoje įvedamas įstatymas dėl medicinos paslaugų teikimo, todėl miestelyje atsiranda pirmoji ligoninė. Ji veikė iki 1890 m. 1897 m. atsirado pinigų naujajai bažnyčiai (stovinčiai ir dabar), ji pradėta statyti apstatant senąją medinę. 1903 m. naujoji bažnyčia beveik pastatyta, o senoji išardyta.

1917 m. įkuriama progimnazija. Vėliau išaugusi į Vlado Rekačiaus vidurinę mokyklą, 2000 m. pervadintą į L. Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją. 1919 m. gegužės 27 d. – birželio 1 d. vyko Kupiškio kautynės, kur susitiko Panevėžio rinktinė, su bolševikais. Po atkaklios kovos miestą sugebėjo paimti už nepriklausomą Lietuvą kovojanti pusė[10].

1921 m. Chonelis Šmidtas, kuriam priklausė ir vienas iš keturių (išliko 3) malūnų, pradėjo tiekti miesteliui elektrą. 1931 m. pasirašyta sutartis, pagal kurią 3 km atstumu, visas miestelis turi būti aprūpintas elektra nuo saulėlydžio iki 1 val. 1941 m. liepą vokiečių okupacijos administracijos įsakymu buvo nužudyta daugiau kaip 800 miestelio gyventojų žydų. 1943 m. Kupiškio piliakalnį aprašė žymus archeologas P. Tarasenka. 1968 m. piliakalnyje atlikti žvalgomieji tyrimai. Rasta lipdytos grublėtos keramikos fragmentų.

1946 m. balandžio 24 d. įkūrus apskritį Kupiškis tapo miestu (iki tol buvo miestelis). Sovietmečiu išaugo sviesto, statybinių medžiagų gamyklos. 1968 m. gegužės 7 d. mieste iškrito vištos kiaušinio dydžio kruša. 1983 m. pastatyti kultūros namai (architektas R. Kamaitis, vitražai E. Valiūtės, keramika A. Ličkutės ir A. Lauciaus), kuriuose įsikūrė ir etnografinis liaudies teatras „Senovinės kupiškėnų vestuvės“. 1983 m. gauta 5 mln rublių statyti Kupiškio ligoninei (Krantinės 28, Kupiškis). 1984 m. buvusio Čertoriskių pradžios mokykloje leista įkurti kraštotyros muziejų. Tais pačiais 1984 m. pradėtos Kupiškio marių statybos, iškelti gyventojai. Po dvejų metų užtvenkta Lėvens upė suformavo marias. 1986 m. baigta statyti Kupiškio 2-oji vidurinė mokykla.

1990 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro V. Knašio įsakymu pradėta steigti Kupiškio žemės ūkio mokykla. 1997 m. patvirtintas Kupiškio herbas. Tais pačiais metais pradėta švęsti Lingaudalos šventė, ji vyksta kas dvejus metus. Jos akcentas liaudiški motyvai: šokiai, grupės, meno parodos.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Kupiškio pavieto ir seniūnijos centras  ?
15611565 m. Kupiškio valsčiaus centras Upytės apskritis
nuo 1657 m. Kupiškio seniūnijos centras  ?
18421915 m. Kupiškio valsčiaus centras Vilkmergės apskritis
19151919 m. Kupiškio apskrities centras
19191946 m. Panevėžio apskritis
19461950 m. Kupiškio apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Kupiškio rajono centras Šiaulių sritis
19531995 m.
1995 Kupiškio seniūnijos centras Kupiškio rajono savivaldybės centras Panevėžio apskritis


Pavadinimo kilmė

Miestas pavadintas pagal Kupos upę (kairysis Lėvens intakas), kurios žiotyse ir įsikūręs Kupiškis (vandenvardinis vietovardis).[11] Tarmiškai „kūpėti“ reiškia smarkiai bėgti, kunkuliuoti – srauninga Kupa smarkiai teka per pavasario polaidžius.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1765 m. ir 2011 m.
1765 m. 1822 m. 1833 m. 1839 m. 1842 m. 1860 m.
760 5 809 1 032 759 2 715 3 200
1865 m.*[3] 1892 m. 1897 m.sur. 1906 m.*[2] 1923 m.sur. 1935 m.
1 617 3 752 3 742 2 000 2 672 2 924
1938 m. 1939 m. 1956 m. 1959 m.sur.[12] 1970 m.sur. 1974 m.[13]
2 830 3 296 4 127 4 127 4 787 5 300
1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
6 000 6 307 8 786 8 451 7 206 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Laurynas Stuoka-Gucevičius (skulptorius Vaclovas Krutinis)

Tarmė

Kupiškio ir jo apylinkių gyventojai šneka rytų aukštaičių kupiškėnų tarme. 2007 m. pradėtas leisti aiškinamasis „Kupiškėnų žodynas“ (autorė Klementina Vosylytė).

Legendos

Yra legenda, kad prieš Kupiškio įkūrimą gyvavo du miestai: Kupkiemis ir Levkalnis. Kupkiemis buvo įsikūręs ties Kupos upe (maždaug ties dab. kultūros namais), o Levkalnis ties Muziejaus gatve. Abu miestai plėtėsi kol galiausiai susijungė, taip ir atsirado Kupiškio miesto vardas.

Patarlės


Susisiekimas

Atstumas nuo sostinės Vilniaus yra 157 kilometrai. 1975 m. nutiestas pietinis ir vakarinis aplinkkeliai. Miesto pietuose eina geležinkelio ruožas DaugpilisRadviliškis. Per pietinį aplinkkelį eina krašto kelias  122  DaugpilisKupiškisPanevėžys , per vakarinį aplinkkelį  124  KupiškisVabalninkasBiržai . Į pietus nuo miesto eina  118  KupiškisUtena . Mieste yra Gedimino tiltas ir Krasnavos tiltas.

Geležinkelio ruožas

Miestų partnerystė

Sportas

Galerija

Šaltiniai

  1. Kupiškis. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Купишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 40 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Купишки. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 844 psl. (rus.)
  4. Kupiškis wikimapia.org
  5. Kupiškis maps.vlasenko.net
  6. Kupiškis loadmap.net
  7. http://www.grazitumano.lt/mediawiki/index.php/%C5%BDyma:Kupi%C5%A1kio_piliakalnis
  8. http://www.jewishstudies.lt/index.php?1557842834
  9. A. Semaška. Kelionių vadovas po Lietuvą. – Vilnius: Algimantas, 2006 m. 600 p.: iliustr. – ISBN 9986-509-90-4
  10. Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose 1918–1920 m., Vytautas Lesčius, Krašto apsaugos ministerijos leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba, Vilnius, 2004 m., 215–218 p.
  11. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 115 psl.
  12. Kupiškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 253 psl.
  13. Kupiškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 260 psl.
  14. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2524 (836) fondas.
  15. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 407 psl.
  16. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2524 (848) fondas.
  17. 17,0 17,1 17,2 Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 409 psl.
  18. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2524 (877) fondas.
  19. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2524 (864) fondas.
  20. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2764 (59) fondas.
  21. 21,0 21,1 Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 413 psl.
  22. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2572 (134) fondas.
  23. 23,0 23,1 23,2 Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
  24. 24,0 24,1 24,2 Kupiškis.
  25. Joniškėlis, Pasvalio r.
  26. Lietuvių tautosaka. I–V tm. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. Vilnius 1962–1968. V tomas; 270 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 50–51 psl.
  • Kupiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 440 psl.
  • Kupiškis. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 623 psl.
  • Kupiškėnų žodynas (sud. Klementina Vosylytė). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007. – ISBN 978-9955-704-45-4
  • Kupiškis: gamtos ir istorijos puslapiai (sud. Aušra Jonušytė, Eugenija Urbonienė, Laura Guščenkaitė, Asta Redvenskienė). – Kupiškis: Kupiškio etnografinis muziejus, 2008. – 640 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9849-5-5
  • Kupiškio istorija
  • Žemėlapiai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • KS – KS
  • VP-bot1 – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.