Kuršėnai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kuršėnai
   Kursenai COA.jpg   
Kuršėnai 1.JPG
Kuršėnų panorama

Kuršėnai
56°00′22″N 22°56′10″E / 56.006°N 22.936°E / 56.006; 22.936 (Kuršėnai)Koordinatės:56°00′22″N 22°56′10″E / 56.006°N 22.936°E / 56.006; 22.936 (Kuršėnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija: Kuršėnų miesto seniūnija
Gyventojų: 11 963 (2011 m.)
Plotas: 11,920 km²
Tankumas (2011): 1 004 žm./km²
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Kuršė́nai
Kilmininkas: Kuršė́nų
Naudininkas: Kuršė́nams
Galininkas: Kuršė́nus
Įnagininkas: Kuršė́nais
Vietininkas: Kuršė́nuose
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-81001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KuršėnaiVikiteka

Kuršėnai – miestas Žemaitijoje, Šiaulių rajone, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnų miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1933 m.
Legenda pomnik.svg Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas – Vyčio paminklas, atstatytas 1989 m.
Havezate 0gr.gif Išlikęs Kuršėnų dvaras
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Japanese Map symbol (Library).svg Kuršėnų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
Vaikų globos namai
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Kalendorių muziejus
Kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus.



Turinys

Geografija

Miestas įsikūręs abipus Ventos (vingiuoja miestu iš pietryčių į šiaurės vakarus), prie kelio  A11  ŠiauliaiPalanga . Pietiniu miesto pakraščiu eina Liepojos-Romnų geležinkelis ir geležinkelis Šiauliai-Kretinga, yra dvi geležinkelio stotys (Pavenčių stotis – į Klaipėdą, Drąsučiuose Kuršėnų stotis – į Mažeikius).

Didžiausios miesto dalys (priemiesčiai) – Daugėliai ir Pavenčiai. Yra parkas, molio telkinys.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kuršėnai OpenLayers žemėlapyje
Kuršėnai „WikiMapia“ žemėlapyje[4]
Kuršėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Miestas ir apylinkės įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Kuršėnai pirmą kartą minimi XII a. (istorikas S. Zajančiovskis). Nuo XIV a. čia buvo Ldk Kuršėnų dvaras. 1523 m. pastatyta medinė bažnyčia. 15611563 m. Kuršėnai jau žinomi ir kaip miestelis.

1824 m. pastatyta mūrinė Kuršėnų bažnyčia, kuri per I pasaulinį karą buvo sugriauta. Kuršėnai ypač sparčiai ėmė vystytis XIX a. pabaigoje, pro miestą nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį. Kuršėnuose 1919 m. liepos 26 d. pasirodė pirmasis Lietuvoje bermontininkų būrys. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.

Mieste veikė Pavenčių cukraus fabrikas, Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas, nuo 1964 m. – „Jiesios“ keramikos gamyklos cechas. 1994 m. patvirtintas Kuršėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Kuršėnų valsčiaus centras
XX a. pradžia
19151919 m.  ? Kuršėnų apskrities centras
19191947 m. Kuršėnų valsčiaus centras Šiaulių apskritis
19471950 m. apskrities pavaldumo miestas, Kuršėnų valsčiaus centras Kuršėnų apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Kuršėnų rajono centras Šiaulių sritis
19531962 m.
19621995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Kuršėnų apylinkės centras Šiaulių rajonas
nuo 1995 m. Kuršėnų miesto seniūnija, Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos centras Šiaulių rajono savivaldybė Šiaulių apskritis


Pavadinimo kilmė

Aišku, kad miesto vardas yra susijęs su kuršiais, tačiau nežinia, ar jis kilęs tiesiogiai nuo kuršių genties vardo, ar nuo pavardės Kuršas, Kuršys, Kuršis ar netgi Kuršėnas.[7] Tai galėjo būti ir latvių gyvenvietė.

Liaudies etimologija mena, kad kadaise pievos buvo užpiltos lietaus ir sugadinusios šieną, o atlėkę žmonės šaukė „Kur šienas?! Kur šienas?!“ Taip žmonės galėję rėkti ir dėl to, kad kartą Venta nuplovusi sugrėbtą šieną. Taip pat pasakojama, kad šiose apylinkėse gyvenęs lietuvių milžinas Kuršis, nuo kurio vardo ir apylinkės imtos vadinti.[8]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2011 m.
1823 m. 1865 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur. 1966 m.[9] 1970 m.sur.
200 260 3 200 2 900 3 800 9 100 10 600 11 588
1974 m.[10] 1976 m.[11] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - -
12 600 13 100 13 223 14 796 14 197 11 963 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Patarlės


Švietimo ir ugdymo įstaigos

Sportas

Futbolas

Krepšinis

Miestų partnerystė

Šaltiniai

  1. Kuršėnai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Куршаны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 44 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Куршаны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 874 psl. (rus.)
  4. Kuršėnai wikimapia.org
  5. Kuršėnai maps.vlasenko.net
  6. Kuršėnai loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 115–116 psl.
  8. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 77 psl.
  9. Kuršėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 262 psl.
  10. Kuršėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 279 psl.
  11. Kuršėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, 448 psl.
  12. 12,0 12,1 12,2 12,3 12,4 12,5 Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
  13. 13,0 13,1 13,2 13,3 13,4 Kuršėnai, Šiaulių r.
  14. 14,0 14,1 Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2897 (41/12) fondas.
  15. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 407 psl.
  16. Dusetos, Zarasų r.
  17. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2897 (45) fondas.
  18. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 408 psl.
  19. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 410 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: