Kuršių nerijos nacionalinis parkas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kuršių nerijos nacionalinis parkas
IUCN Category II (Nacionalinis parkas)
Nida
Nida
Vieta: Kuršių Nerija, Lietuva
Artimiausias miestas: Neringa
Žemėlapis rodantis Kuršių nerijos nacionalinis parkas vietą.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas
Koordinatės: Koordinatės: 55°33′14″N 21°06′47″E / 55.55389°N 21.11306°E / 55.55389; 21.11306
Plotas: 264 km²
Įkurtas: 1991 m.
Commons-logo.svg Vikiteka: Kuršių nerijos nacionalinis parkasVikiteka
Kursiu nerijos nacionalinis parkas.png
Juodkrantės kopos
Sutvirtintas Efo kalnas žiemą

Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijoje, užima 264,74 km² plotą. Parko direkcija yra Nidoje. Sausuma užima 37 proc. teritorijos (iš jos 70-74 proc. – miškai), iš rytų parką skalauja Kuršių marios (16 proc. parko ploto), iš vakarų – Baltijos jūra (47 proc. parko ploto). Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 metais siekiant išsaugoti vertingiausią gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūrinio paveldo vertybes.

Gamta

Parke saugoma: Kuršių nerijos didysis kopagūbris, senosios parabolinės kopos ties Juodkrante, mirusios arba pilkosios kopos ties buvusiomis, dabar užpustytomis Agilos ir Naglių gyvenvietėmis, pustomos Parnidžio ir Sklandytojų kopos, užpustyti palaidoti dirvožemiai, taip pat pajūrio ir pamario palvės, apsauginis pajūrio kopagūbris, savita augalija ir gyvūnija, taip pat miškai su sengirės fragmentais. Vertingi apsauginis pajūrio kopagūbris, savitos Kuršių nerijos augalų ir gyvūnų bendrijos, miškai su sengirės fragmentais, marių ir jūros ekosistemos.

Per neriją nusidrieka paukščių migracijos kelias, kuriuo pavasarį ir rudenį praskrenda milijonai įvairių rūšių paukščių. 30 km nuo Klaipėdos yra paukščių žiedavimo stotis. Puikūs vaizdai atsiveria nuo apžvalgos aikštelių ant Garnių kalno, Naglių gamtos rezervate, ant Parnidžio ir Vecekrugo kopų ir Karvaičių kopų papėdėje, Pervalkos įlankoje, ant Meškos galvos kopos.

Parkas išsiskiria savo unikalumu, kadangi tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros esantis siauras Kuršių nerijos pusiasalis sudarytas iš vandens srovių atnešto smėlio. Vėjų supustytos kopos, drėgni pažemėjimai (palvė), paplūdimiai – visas šis gana jaunas kraštovaizdis nuolatos kinta. Siekiant sulaikyti pustomą smėlį, dideli kopų plotai buvo užsodinti mišku. Senajame nerijos miške, ypač arčiau jūros, dėl nuolat pučiančių vėjų, medžiai auga pasvirę. Kuršių marių pakrantės čia smėlėtos, su keletu nendrėmis apaugusių įlankų. Į marias daug kur leidžiasi smėlėti dar gyvų kopų krantai. Sausi ir nederlingi nerijos dirvožemiai, staigios ir dažnos orų permainos, stiprūs vėjai neleido plėstis gyvenvietėms ir buvo palankūs savitai augmenijai formuotis. Čia auga kitur Lietuvoje neaptinkama pajūrinė zunda, tyrulinė erika ir daugybė augalų, būdingų atviriems smėlėtiems dirvožemiams. Parkas garsėja smėlingiems biotopams būdingomis smėlinėmis auslindomis.

Senųjų pajūrio pušynų fragmentų išlikę tik prie Juodkrantės ir Nidos. Vyrauja jauni paprastosios ir kalninės pušies medynai. Parke auga grybai.

Parke palankios sąlygos paukščiams. Nuo saulės laikrodžio aikštelės prie Nidos, nuo Avino kalno, taip pat nuo kopų prie Pervalkos ir greta žiedavimo tinklų Naglių rezervate įrengtos paukščių stebyklos – pajūriu traukiančius vandens paukščius ir tilvikus patogu stebėti beveik iš bet kurios vietos. Viena įspūdingiausių paukščių kolonijų yra greta Juodkrantės. Čia senose pušyse ir eglėse yra mišri didžiųjų kormoranų ir pilkųjų garnių gyvenvietė – apie 1500 porų.

Ant Avino kalno, Pilkosios kopose Naglių rezervate, Nidoje ant Parnidžio kopos įrengtos regyklos.

Kultūros vertybės

Pamario namas Nidoje

Be gamtos vertybių nacionaliniame parke saugomi ir kultūros paveldo objektai: etnografinės žvejų sodybos, senosios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vilos Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos, Smiltynės gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūriniai sluoksniai, senosios Nidos kapinės, Nidos ir Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčios, kiti būdingos medinės architektūros pastatai.

Įdomios senosios Nidos kapinės, memorialinės vietos, užpustytų kaimų vietovės. Yra keletas muziejų – Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos muziejus, Jūrų muziejus-akvariumas Smiltynėje, Žvejo etnografinė sodyba, gyventojų verslų ekspozicija, Gintaro galerija-muziejus, T. Mano kultūros centras Nidoje. Akį traukia daug gerai sutvarkytų ir restauruotų pamario žvejų sodybų, kurių ypač gausu Nidos ir Juodkrantės senosiose dalyse.

Laisvalaikis ir pramogos

1999 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas Kuršių nerijos nacionalinis parkui

Parke yra išskirtinės sąlygos poilsiui: žuvingos marios, švarūs pajūrio paplūdimiai, grybingi miškai. Puikios sąlygos buriuoti. Nidoje, Juodkrantėje ir Smiltynėje yra uostai, Preiloje, Pervalkoje ir Nidoje – valčių prieplaukos. Kuršių nerijoje nutiestas dviračių takas Nida-Preila-Pervalka (apie 12 km), Nidoje ir Juodkrantėje nuomojami dviračiai. Naglių rezervate yra pėsčiųjų takas. Gamtosauginiais tikslais nerijoje draudžiama kurti laužus, statyti palapines. Apsistoti galima poilsio namuose arba pas vietinius gyventojus.

Galima atlikti nuostabią kelionę pėsčiomis nuo Nidos iki Juodkrantės pajūriu, išskyrus gamtinio rezervato teritoriją, ir nuo Nidos iki Pervalkos pamariu. Kadangi nerijos kraštovaizdžiai ypač jautrūs, čia neleidžiama ardyti kopų, draudžiama statyti palapines, kurti laužus, vaikščioti po gamtinių rezervatų teritorijas, išskyrus specialiai įrengtus pažintinius takus. Grobšto ir Naglių rezervatuose draudžiama vaikščioti po visą jų teritoriją. Naglių rezervatą praplaukiant kanojomis pamariais siūlo pažinti vietiniai kanojų žygių organizatoriai.

Geriausios sąlygos buriuoti yra mariose ir jūroje. Smiltynėje ir Nidoje įrengti jachtų klubai, kurie priima įvairaus dydžio jachtas. Čia galima išsinuomoti burlentes, jachtas su įgula, organizuojamos ir pramoginės ekskursijos jachtomis po Kuršių marias. Keliautojai gali apsistoti Smiltynės jachtų klube, Nidos viešbučiuose. Nauja jachtų prieplauka su visa reikiama įranga pastatyta Juodkrantėje. Čia, taip pat ir Nidoje bei kitose Kuršių nerijos gyvenvietėse vasarą plaukioja mažos jachtos, kurios mielai plukdo turistus. Plaukioti burlentėmis leidžiama be apribojimų. Taip pat yra siūloma buriuoti sausumoje Blokart vėjaračiais, bei žiemą Ice-Blokart ledrogėmis.

Parke švenčiama Europos nacionalinių ir gamtos parkų diena, Žemės diena, Miško diena, vyksta Žvejo šventė, Kuršių marių regata, festivaliai – muzikinė žiema Neringoje, T. Mano tarptautinis festivalis, „Musica Baltica“, „Musica Domestica“, „Tek saulužė ant maružių“ ir kt.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 101% (+9365-0=9365 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-94=-94 wiki spaudos ženklai).