Kurkliai
- Kitos reikšmės – Kurkliai (reikšmės).
Kurkliai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
Kurklių sinagoga | ||||||||||||||||
Koordinatės:
| ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Utenos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Anykščių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Kurklių seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 330 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | KurkliaiVikiteka |
Kurkliai – miestelis Anykščių rajono savivaldybėje, 15 km į pietus nuo Anykščių, 2 km į šiaurę nuo kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelio planas spindulinis.
Vaizdas:Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Medinė liaudiško klasicizmo formų Kurklių Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1874 m.
|
Kurklių kapinės
|
Kurklių kapinėse – L. Oginskienės antkapinis paminklas (XX a. pradžia). |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Vaikų darželis |
Kurklių biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-29015) |
Ambulatorija |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Kultūros namai |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
ŪKIS |
Išplėtota smėlio, žvyro gavyba, statybinių medžiagų gamyba (bendrovė „Kurklių karjeras“), kiaulininkystė („Jara“). |
Geografija
Kurkliai įsikūrę kairiajame Virintos upės krante, slėnyje, čia įteka jos kairysis intakas – Kurklė, už 7 km į šiaurę – Puntuko akmuo. Gamtos paminklas – Kurklių šilo eglė. Yra smėlio ir žvyro telkinys.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
ANYKŠČIAI – 15 km Šlavėnai – 10 km |
|||||||||||
KAVARSKAS – 10 km |
|
||||||||||
Dapkūniškiai – 9 km Balninkai – 17 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Kurkliai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Į rytus nuo Kurklių yra Buteikių piliakalnis, Kurklių pilkapynas.
XIII–XIV a. Kurkliai buvo valsčiaus ir Deltuvos krašto žemės centras. XV–XVI a. minimas Ldk Kurklių dvaras. XVI a. pradžioje įsteigta katalikų bažnyčia, 1622 m. pastatyta Kurklių evangelikų reformatų bažnyčia, prie jos veikė mokykla. 1564 m. Kurkliai gavo prekybos privilegiją, kuri atnaujinta 1726 m., 1727 m. ir 1776 m. 1700 m. įsteigtas reguliariųjų kanauninkų Kurklių vienuolynas, uždarytas 1832 m. 1706 m. leista statyti sinagogą. Kurkliai nukentėjo per 1700–1721 m. Šiaurės karą.
Miestelis ėmė sparčiai plėstis netoliese nutiesus plento Sankt Peterburgas–Varšuva ruožą Daugpilis–Kaunas. 1905 m. įvyko anticarinių mitingų, susirėmimas su policija, iš dalies pakeista valsčiaus valdyba. 1919 m. ties Kurkliais įvyko Lietuvos kariuomenės susirėmimų su Tarybų Rusijos kariuomenės daliniais, vyko Kurklių-Panevėžio operacija.
Po II pasaulinio karo Kurklių apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos B rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2014 m. patvirtintas Kurklių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIII–XVI a. | Kurklių valsčiaus centras | ? | |
XVI a. | ? | Trakų vaivadija | |
XIX a. pabaiga – 1947 m. | Ukmergės apskritis | ||
1947–1950 m. | Anykščių apskritis | ||
1950–1962 m. | Kurklių apylinkės centras | Kavarsko rajonas | |
1962–1995 m. | Anykščių rajonas | ||
1995– | Kurklių seniūnijos centras | Anykščių rajono savivaldybė | Utenos apskritis |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m. | ||||||||
1865 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1976 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
338 | 789 | 695 | 755 | 599 | 505 | 466 | ||
1979 m.sur. | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
450 | 412 | 535 | 474 | 374 | 330 | - | ||
|
Žymūs žmonės
Kurkliuose gimė:
- Ona Baliukienė, poetė.
- Algimantas Bružas, teatro aktorius.
- Stanislavas Dubauskas, bibliotekininkas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras.
- Paulius Kavaliauskas, geografas, kraštotvarkininkas, fizinių ir technologijos mokslų daktaras.
- Juozapas Kukta, vyskupas, visuomenininkas, lietuvybės puoselėtojas.
- Alfonsas Leonavičius, baleto artistas, pedagogas.
- Arnoldas Lukošius, grupių Foje ir LT United narys.
Šaltiniai
- ↑ Kurkliai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ 3,0 3,1 Куркле. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 855 psl. (rus.)
- ↑ Kurkliai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Kurkliai loadmap.net
- Kurkliai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 964 psl.
- Kurkliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 305 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Kurkliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 445 psl.
- Kurkliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 270 psl.
- Kurkliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 257 psl.
- Kurkliai. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 493 psl.
- Kurkliai. Anykščių krašto vietovių žinynas // Pasaulio anykštėnų bendrija. Interaktyvi enciklopedija.
|