Kurtuvėnų piliakalnis
| Kurtuvėnų piliakalnis | ||
| Kiti pavadinimai | ||
| ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Šiaulių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Bubių seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Kurtuvėnai | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | 4–5 | |
| Aikštelės apimtis, m | 68×27 | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. | |
| Žvalgymo metai | 1967 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Paminklas | |
| Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
| Unikalusis objekto kodas | 6730 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A662K1P | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AV1257 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Kurtuvėnų piliakalnis (arba Kapa) stūkso Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kurtuvėnų. Pasiekiamas iš Kurtuvėnų centro važiuojant į Marges vakarų kryptimi – iš viso 400 m, yra kairėje, pietuose, ties kapinėmis.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Iš pietų, pietryčių ir pietvakarių jį juosia pelkė. Aikštelė ovali, pailga pietryčių–šiaurės vakarų kryptimi, 68×27 m dydžio. Šlaitai statūs, 4–5 m aukščio.
Piliakalnį labai apardė jame XV a. pabaigoje – XVIII a. stovėjusi bažnyčia, aplink ją įrengtos kapinės. Šiaurinis šlaitas nuardytas kelio. Piliakalnis apaugęs stambiais lapuočiais, aikštelėje – kapai, jos centre – medinė koplyčia. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.[1]
Piliakalnio aikštelėje gulėjo apie 100 kilogramų, maždaug 50 cm skersmens ir iki 30 cm aukščio dubenuotas akmuo, valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Įsigalėjus krikščionybei ant Kapos piliakalnio buvo pastatyta medinė bažnyčia. Joje buvo naudojamas ir šis dubenuotas akmuo – jame laikytas švęstas vanduo. XIX a. bažnyčia degė, po to akmuo buvo laikomas lauke, šalia koplyčios. 2009 m. rugsėjo mėn. akmuo pavogtas.[2]
Tyrimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1967 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1998 m. tyrė Birutė Salatkienė (Šiaulių Aušros muziejus).
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Romučių piliakalnis 22 km Šilėnų piliakalnis 18 km |
Pilkalnio piliakalnis 21 km Girnikų piliakalnis 3 km |
Sauginių piliakalnis 8 km Bubių piliakalnis 6 km |
| |||||||
| Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai) 12 km Šatrija 32 km |
|
Normančių piliakalnis 15 km Ramulėnų piliakalnis 34 km | |||||||||
| Vainagių piliakalnis 3,5 km Puikiškės piliakalnis 9 km |
Burbaičių piliakalnis 18 km Papušinio piliakalnis 22 km |
Pagryžuvio piliakalnis 23 km Diauderių piliakalnis 50 km | |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 91 (Nr. 355)
- ↑ Šiaulių rajone pavogtas šventu laikytas akmuo. Delfi.lt
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 18.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.295
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.84
- Liudvikas Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928.
- Birutė Salatkienė. Kurtuvėnai – piliakalnis, dvaras, miestelis // Kurtuva. Šiauliai, 1996. Nr. 2, p. 15–22.
- Birutė Salatkienė. Kurtuvėnų piliakalnio papėdės žvalgomieji tyrinėjimai 1998 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 106–109.
- Motiejus Valančius. Pasakojimas Antano Tretininko // Raštai. Vilnius, 1972. T. I, p. 363 (Nr. 26).
- Povilas Višinskis. Keli žodžiai apie kelis piliakalnius // Raštai. Vilnius, 1964. p. 400 (Nr. 7).
Nuotraukos
Dubenuotas akmuo
Mitologinis Kapos akmuo
| ||||||