Kurtuvėnai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kurtuvėnai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
Kurtuvenu dvaro svirnas 2009.jpg
Kurtuvėnų dvaro svirnas

Kurtuvėnai
55°49′44″N 23°03′00″E / 55.829°N 23.050°E / 55.829; 23.050 (Kurtuvėnai)Koordinatės:55°49′44″N 23°03′00″E / 55.829°N 23.050°E / 55.829; 23.050 (Kurtuvėnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija: Bubių seniūnija
Gyventojų: 256 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Kùrtuvėnai
Kilmininkas: Kùrtuvėnų
Naudininkas: Kùrtuvėnams
Galininkas: Kùrtuvėnus
Įnagininkas: Kùrtuvėnais
Vietininkas: Kùrtuvėnuose
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KurtuvėnaiVikiteka

Kurtuvėnai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos pietvakariuose, šalia kelio  215  BubiaiRamučiai , 20 km į pietvakarius nuo Šiaulių. Seniūnaitijos centras. Miestelis yra linijinio plano su centrine turgaus aikšte.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Centrinės turgaus aikštės vakarinėje dalyje stovi Kurtuvėnų Šv. Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1796 m.
Legenda cmentarz.svg Pietinėje miestelio dalyje yra Kurtuvėnų kapinės, 1919 m. spalio 5 d. bermontininkų sušaudytų Lietuvos partizanų kapai.
SilentHillFilmCultSymbol.svg Kurtuvėnų piliakalnis
Legenda pomnik.svg Paminklai:
Tree map icon.svg Kurtuvėnų regioninio parko direkcija
Havezate 0gr.gif Turgaus aikštės rytinėje dalyje išlikę Kurtuvėnų dvaro pastatai, svirnas, parkas ir smuklė.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Japanese Map symbol (Library).svg Kurtuvėnų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-80019)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Kurtuvenu regioninis parkas.png
Kurtuvos ežeras

Kurtuvėnai įsikūrę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Kurtuvėnų kalvyne, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje tarp kalvų, miškų ir vandens telkinių. Į šiaurę nuo miestelio yra Kurtuvėnų kaimas, 18251831 m. iškastas Ventos–Dubysos kanalas, už jo – Girnikų piliakalnis, į rytus tvyro Kurtuvos ežeras. Aplink miestelį gausu žuvininkystės tvenkinių (beveik 100), iš jų didžiausias – Dambos tvenkinys. Netoli miestelio įkurtas Kurtuvėnų kraštovaizdžio draustinis.

Link Šiaulių nutiestas dviračių takas. Pro Kurtuvėnus eina plentas  A12  RygaŠiauliaiTauragėKaliningradas , plentai į Šiaulius, Užventį.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Linartai – 5 km Rimučiai – 1,5 km
Bulėnai – 4 km
ŠIAULIAI – 20 km
BUBIAI – 6 km
Blank-50px.png
ŠAUKĖNAI – 13 km
UŽVENTIS – 28 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Mirskiškė – 5 km
KELMĖ – 21 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kurtuvėnai OpenLayers žemėlapyje
Kurtuvėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Kurtuvėnų senkapis

Kur­tu­vė­nų apy­lin­kė­se gy­ven­ta jau vė­ly­va­ja­me ak­mens am­žiu­je (III–­II tūkst. pr. m. e.); šios vie­tos ne­ap­leis­tos ir žal­va­rio bei ge­le­žies am­žiais. Pietinėje dalyje yra Kurtuvėnų piliakalnis. XIV–XVI a. te­ri­to­ri­ja tarp Ven­tos ir Du­by­sos pri­klau­sė is­to­ri­nei že­mai­čių Kni­tu­vos že­mei.

Kurtuvėnai minimi nuo XIII a. 1495 m. pa­sta­ty­ta pir­mo­ji Kurtuvėnų baž­ny­čia ir įkur­ta katalikų pa­ra­pi­ja. Nuo XVI a. pabaigos iki 1614 m. bažnyčia priklausė evangelikams reformatams, po 1614 m. pastatyta nauja Kurtuvėnų evangelikų reformatų bažnyčia, kuri XVII a. pabaigoje sunyko. 17851796 m. pastatyta Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.

1573 m. minimas Kurtuvėnų miestelis. XVII a. viduryje ir XVIII a. pradžioje nukentėjo per karus. Nuo XVIII a. priklausė bajorams Nagurskiams, vėliau Plateriams-Zybergams. 1766 m. gavo turgaus privilegiją.

Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla, 19231949 m. pradžios mokykla, 1949–1993 m. septynmetė, aštuonmetė, 1993–2005 m. pagrindinė, nuo 2005 m. pradžios mokykla.

1805 m. Kurtuvėnų dvaro valstiečiai atsisakė eiti baudžiavą. 1877 m. dvarininkui pasipriešinusius laisvuosius žmones malšino 1878 m. pabaigoje atsiųstas karinis dalinys. Draudžiamąją lietuvių spaudą Kurtuvėnų apylinkėse platino O. Butkutė, Meškauskis, Povilas Višinskis, Vitkauskiai. 1905 m. įvyko anticarinių mitingų.

1915 m. per Pirmąjį pasaulinį karą, Kurtuvėnai sudegė, 1919 m. nukentėjo nuo bermontininkų. Po Antrojo pasaulinio karo Kurtuvėnų apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos partizanai. 1948 m. įkurtas medicinos punktas. Veikia karpių veisimo bendrovė „Šventjonis“.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191930 m. Kurtuvėnų valsčiaus centras Šiaulių apskritis
19301947 m. Padubysio valsčius
19471950 m. Kurtuvėnų valsčiaus centras
19501981 m. Kurtuvėnų apylinkės centras Šiaulių rajonas
19811995 m. Bubių apylinkė
1995 Bubių seniūnija Šiaulių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Kurtuvėnų dvaro sodybos vieta

Miestelio pavadinimas veikiausiai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kurtuvos ežero vardo. XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Kurtavėnai.

Žmonės mano (liaudies etimologija), kad Kurtuvėnų vardas kilęs nuo kurtinių, kurie čia kadaise veisėsi. Kiti jį kildina nuo Kurtuvos, kurio pakrantėje gyvenusi milžino Kuršio motina Kurtuvė. Dar viena sena legenda byloja, kad šventajame ąžuole buvusi pagrobta dievaitė Rytulė, kurios seserys kasvakar raudodamos klausdavusios: „Kur tu viena vargsti?“ Rytulė sugebėjusi pabėgti, o pagrobėjas mėgdžiodamas deivių raudą leidosi vytis, kartodamas „Kur tu viena...“ Taip ir pradėta vadinti vietovė.[6]

Gyventojai

1592 m. miestelyje buvo 34, 1664 m. – 15 šeimų.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2011 m.
1861 m. 1865 m.*[3] 1923 m.sur. 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur. 1978 m.[8] 1979 m.sur.
235 137 295 357 399 400 342
1985 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2004 m. 2011 m.sur. - -
304 301 326 312 256 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Kurtuvėnuose gimė:

Kurtuvėnų dvare 1901–1903 m. dirbo lietuvių atgimimo veikėjas Povilas Višinskis.

Kultūra

Kurtuvėnai XIX a. buvo vienas svarbiausių krašto kultūros židinių, XIX a. viduryje dvare veikė baudžiauninkų teatras. Vėliau Kurtuvėnų dvaras tapo lietuvybės plėtros židiniu, čia dirbo arba lankydavosi daug to meto šviesuolių.

Miestelį viename savo kūrinių mini Jonas Biliūnas:

Cquote2.png Iššokau Bubiuosediližano ir pasukau Kurtuvėnų vieškeliu. Ėjau aplankytų pas savo draugą, kuris Kurtuvėnuose grafo vaikus mokė. Seniai buvau jį bematęs: norėjau su juo apie spaudą, apie literatūrą paplepėti.
Cquote1.png


J. Biliūnas čia keliavo aplankyti švietėją Povilą Višinskį (1875–1906), kuris, pristigęs lėšų mokslui, kelerius metus Kurtuvėnuose mokė grafo Pliaterio vaikus. Pas P. Višinskį taip pat lankydavosi Šatrijos Ragana, Žemaitė. Švietėjo garbei pastatytas medinis paminklas.

Kurtuvėnuose ilgą laiką gyveno kompozitorius Domas Andrulis (1896–1973).

Atgavus nepriklausomybę Kurtuvėnuose įsteigtas regioninis parkas pratęsė tų laikų tradicijas. Miestelyje vyksta daug kultūrinių renginių – švenčiamos Užgavėnės, Velykos, šv. Jokūbo atlaidai (paskutinį liepos sekmadienį), Kalėdos ir kt. Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ kartu su Regioninio parko direkcija organizuoja jaunimo vasaros ekologines stovyklas, stovyklas „Gyvoji istorija“, „Paveldo draugai“, „Ugnies sąšaukas“ ir kitus renginius.

Buvusiose Pliaterių arklidėse įsikūręs Kurtuvėnų žirgynas ir jojimo paslaugų centras.

Galerija

Šaltiniai

  1. Kurtuvėnai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Куртовяны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 873 psl. (rus.)
  4. Kurtuvėnai maps.vlasenko.net
  5. Kurtuvėnai loadmap.net
  6. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 75 psl.
  7. Kurtuvėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 267 psl.
  8. Kurtuvėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 282 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 220–221 psl.
  • Kurtuvėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 332 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  • Kurtuvėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 453 psl.
  • Kurtuvėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 474 psl.
  • Kurtuvėnai: legendinė apysaka (sud. Kazys Kaknevičius). – Šiauliai: Saulės delta, 2008. – 264 p. – ISBN 978-9955-732-39-6
  • Užgavėnės Kurtuvėnuose: fotoalbumas (sud. Vidmantas Lopeta, Salvijus Kulevičius, Rytis Budrys). – Kurtuvėnai: Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, 2008. – 213 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-881-00-1

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: