Kurtuvėnai
Kurtuvėnai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
Kurtuvėnų dvaro svirnas | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Šiaulių apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Šiaulių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Bubių seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 216 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | KurtuvėnaiVikiteka |
Kurtuvėnai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybės pietvakariuose, 20 km į pietvakarius nuo Šiaulių, šalia kelio 215 Bubiai–Ramučiai. Seniūnaitijos centras. Miestelis yra linijinio plano su centrine turgaus aikšte.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Centrinės turgaus aikštės vakarinėje dalyje stovi Kurtuvėnų Šv. Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1796 m. |
Pietinėje miestelio dalyje yra Kurtuvėnų kapinės, 1919 m. spalio 5 d. bermontininkų sušaudytų Lietuvos partizanų kapai. |
Kurtuvėnų piliakalnis |
Paminklai:
|
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija |
Turgaus aikštės rytinėje dalyje išlikę Kurtuvėnų dvaro pastatai, svirnas, parkas ir smuklė. |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Buvusi Kurtuvėnų mokykla |
Kurtuvėnų biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-80019) |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
ŪKIS |
Veikia karpių veisimo bendrovė „Šventjonis“ |
Geografija
Kurtuvėnai įsikūrę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Kurtuvėnų kalvyne, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje tarp kalvų, miškų ir vandens telkinių. Į šiaurę nuo miestelio yra Kurtuvėnų kaimas, 1825–1831 m. iškastas Ventos–Dubysos kanalas, už jo – Girnikų piliakalnis, į rytus tvyro Kurtuvos ežeras. Aplink miestelį gausu žuvininkystės tvenkinių (beveik 100), iš jų didžiausias – Dambos tvenkinys. Netoli miestelio įkurtas Kurtuvėnų kraštovaizdžio draustinis.
Link Šiaulių nutiestas dviračių takas. Pro Kurtuvėnus eina plentas A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, plentai į Šiaulius, Užventį.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Linartai – 5 km | Rimučiai – 1,5 km Bulėnai – 4 km |
ŠIAULIAI – 20 km BUBIAI – 6 km |
|||||||||
ŠAUKĖNAI – 13 km UŽVENTIS – 28 km |
|
Mirskiškė – 5 km | |||||||||
KELMĖ – 21 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Kurtuvėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Kurtuvėnų apylinkėse gyventa jau vėlyvajame akmens amžiuje (III–II tūkst. pr. m. e.); šios vietos neapleistos ir žalvario bei geležies amžiais. Pietinėje dalyje yra Kurtuvėnų piliakalnis. XIV–XVI a. teritorija tarp Ventos ir Dubysos priklausė istorinei žemaičių Knituvos žemei.
Kurtuvėnai minimi nuo XIII a. 1495 m. pastatyta pirmoji Kurtuvėnų bažnyčia ir įkurta katalikų parapija. 1573 m. minimas miestelis. Nuo XVI a. pabaigos iki 1614 m. bažnyčia priklausė evangelikams reformatams, po 1614 m. pastatyta nauja Kurtuvėnų evangelikų reformatų bažnyčia, kuri XVII a. pabaigoje sunyko.
XVII a. viduryje ir XVIII a. pradžioje miestelis nukentėjo per karus. Nuo XVIII a. priklausė bajorams Nagurskiams, vėliau Plateriams-Zybergams. 1766 m. gavo turgaus privilegiją.
1805 m. Kurtuvėnų dvaro valstiečiai atsisakė eiti baudžiavą. 1877 m. dvarininkui pasipriešinusius laisvuosius žmones malšino 1878 m. pabaigoje atsiųstas karinis dalinys. Draudžiamąją lietuvių spaudą Kurtuvėnų apylinkėse platino O. Butkutė, Meškauskis, Povilas Višinskis, Vitkauskiai. 1905 m. įvyko anticarinių mitingų.
1915 m. Kurtuvėnai sudegė, 1919 m. nukentėjo nuo bermontininkų. Po II pasaulinio karo Kurtuvėnų apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos partizanai.
1948 m. įkurtas medicinos punktas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1919–1930 m. | Kurtuvėnų valsčiaus centras | Šiaulių apskritis |
1930–1947 m. | Padubysio valsčius | |
1947–1950 m. | Kurtuvėnų valsčiaus centras | |
1950–1981 m. | Kurtuvėnų apylinkės centras | Šiaulių rajonas |
1981–1995 m. | Bubių apylinkė | |
1995– | Bubių seniūnija | Šiaulių rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Miestelio pavadinimas veikiausiai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kurtuvos ežero vardo. XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Kurtavėnai.
Žmonės mano (liaudies etimologija), kad Kurtuvėnų vardas kilęs nuo kurtinių, kurie čia kadaise veisėsi. Kiti jį kildina nuo Kurtuvos, kurio pakrantėje gyvenusi milžino Kuršio motina Kurtuvė. Dar viena sena legenda byloja, kad šventajame ąžuole buvusi pagrobta dievaitė Rytulė, kurios seserys kasvakar raudodamos klausdavusios: „Kur tu viena vargsti?“ Rytulė sugebėjusi pabėgti, o pagrobėjas mėgdžiodamas deivių raudą leidosi vytis, kartodamas „Kur tu viena...“ Taip ir pradėta vadinti vietovė.[6]
Gyventojai
1592 m. miestelyje buvo 34, 1664 m. – 15 šeimų.
Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2021 m. | ||||||||
1861 m. | 1865 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur. | 1978 m. | 1979 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
235 | 137 | 295 | 357 | 399 | 400 | 342 | ||
1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2004 m. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
304 | 301 | 326 | 312 | 256 | 216 | - | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonės
Kurtuvėnuose gimė:
- Jonas Nagurskis (apie 1755–1796), politinis, karinis ir visuomenės veikėjas
- Kajetonas Nagurskis (apie 1757–1802), politinis, karinis ir visuomenės veikėjas
- Stasys Butkus (1897–1961), žurnalistas, savanoris, visuomenės veikėjas
- Adomas Vitauskas (1908–1943), vargonininkas, muziejininkas
Kurtuvėnų dvare 1901–1903 m. dirbo lietuvių atgimimo veikėjas Povilas Višinskis.
Kultūra
Kurtuvėnai XIX a. buvo vienas svarbiausių krašto kultūros židinių, XIX a. viduryje dvare veikė baudžiauninkų teatras. Vėliau Kurtuvėnų dvaras tapo lietuvybės plėtros židiniu, čia dirbo arba lankydavosi daug to meto šviesuolių.
Miestelį viename savo kūrinių mini Jonas Biliūnas:
Iššokau Bubiuose iš diližano ir pasukau Kurtuvėnų vieškeliu. Ėjau aplankytų pas savo draugą, kuris Kurtuvėnuose grafo vaikus mokė. Seniai buvau jį bematęs: norėjau su juo apie spaudą, apie literatūrą paplepėti. |
J. Biliūnas čia keliavo aplankyti švietėją Povilą Višinskį (1875–1906), kuris, pristigęs lėšų mokslui, kelerius metus Kurtuvėnuose mokė grafo Pliaterio vaikus. Pas P. Višinskį taip pat lankydavosi Šatrijos Ragana, Žemaitė. Švietėjo garbei pastatytas medinis paminklas.
Kurtuvėnuose ilgą laiką gyveno kompozitorius Domas Andrulis (1896–1973).
Atgavus nepriklausomybę Kurtuvėnuose įsteigtas regioninis parkas pratęsė tų laikų tradicijas. Miestelyje vyksta daug kultūrinių renginių – švenčiamos Užgavėnės, Velykos, šv. Jokūbo atlaidai (paskutinį liepos sekmadienį), Kalėdos ir kt. Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ kartu su Regioninio parko direkcija organizuoja jaunimo vasaros ekologines stovyklas, stovyklas „Gyvoji istorija“, „Paveldo draugai“, „Ugnies sąšaukas“ ir kitus renginius.
Buvusiose Pliaterių arklidėse įsikūręs Kurtuvėnų žirgynas ir jojimo paslaugų centras.
Galerija
Šaltiniai
- ↑ Kurtuvėnai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Куртовяны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 873 psl. (rus.)
- ↑ Kurtuvėnai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Kurtuvėnai loadmap.net
- ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 75 psl.
- ↑ Kurtuvėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 267 psl.
- Kurtuvėnai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 972 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 220–221 psl.
- Kurtuvėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 332 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Kurtuvėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 453 psl.
- Kurtuvėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos. - 282 psl.
- Kurtuvėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 474 psl.
- Kurtuvėnai: legendinė apysaka (sud. Kazys Kaknevičius). – Šiauliai: Saulės delta, 2008. – 264 p. – ISBN 978-9955-732-39-6
- Užgavėnės Kurtuvėnuose: fotoalbumas (sud. Vidmantas Lopeta, Salvijus Kulevičius, Rytis Budrys). – Kurtuvėnai: Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, 2008. – 213 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-881-00-1
|