Kuveitas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
دولة الكويت
Dawlat al Kuwayt
Flag of Kuwait.svg Coat of Arms of Kuwait-2.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Kuveitas žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų
Sostinė Kuveitas (miestas)
Didžiausias miestas Kuveitas (miestas)
Valstybės vadovai Saba Al Ahmadas Al Džaberas Al Saba
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
17 82017,820 km²
1,782,000 ha
6,880.302 mi²
km² (151)
{{{vandens}}}
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
3 411 750 (136)
191.46191.46 žm./km²
1.915 žm./ha
495.881 žm./mi²
žm./km² (52)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
52,17 mlrd. $ (76)
21600 $ (37)
Valiuta Kuveito dinaras (KD)
Laiko juosta UTC+3
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jungtinės Karalystės
1961 m. birželio 19 d.
Valstybinis himnas Kuveito himnas
ISO kodas KW
ISO3 kodas KWT
ISO skaitmeninis kodas 414
FIPS kodas KU
GeoName kodas 285570
Interneto kodas .kw
Šalies tel. kodas 965
Commons-logo.svg Vikiteka: KuveitasVikiteka
Map of Kuwait (lithuanian).svg

Kuveito Valstybė (Kuveitas) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, šalia Persijos įlankos. Ribojasi su Iraku šiaurėje (242 km) ir Saudo Arabija pietuose (220 km). Kuv iš arabų kalbos išvertus reiškia tvirtovė, o visas pavadinimas apytiksliai reikštų tvirtovė pastatyta netoli vandens.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Kuveito istorija

Apie senesniąją Kuveito istoriją: Bachreinas (regionas)

Ilgą laiką Kuveito istorija buvo neatsiejama nuo Persijos imperijų istorijos. Dabartinis Kuveitas formavosi nuo XVI amžiaus, o neoficialiai pripažintas politiniu dariniu – XVIII amžiuje. Šalyje gyveno įvairūs klanai, daugiausia įsikūrę ties Kuveito įlanka.

Dabartinė valdančioji Al Saba dinastija, buvo turtinga šeima besivertusi prekyba, išrinkta kuveitiečių bendruomenės.

1913 m. metais priklausė Otomanų imperijai, tačiau pirmojo pasaulinio karo pabaigoje atiteko Jungtinei Karalystei, kuri vadino Kuveitą nepriklausomą, nors jį valdė netiesiogiai.

Dėka atrastos naftos (apie 1930 m.), 1953 m. Kuveitas tapo didžiausiu naftos eksportuotoju. 1960 m. įstojo į OPEC.

1961 m. Kuveitas paskelbė nepriklausomybę, kuri labai nepatiko kaimyniniam Irakui, kuris turėjo didelę įtaką šalyje ir laikė Kuveitą savo provincija.

Pats skaudžiausias Kuveito istorijos etapas prasidėjo 1990 m. rugsėjo 2 dieną, kada Irakas įvedė savo pajėgas, pradėdamas Persijos įlankos karą, kuris neigiamai paveikė Kuveito naftos pramonę ir padarė milijardinių nuostolių.

1991 m. vasario 28 d. Irako pajėgos išvytos, atstatyta buvusi valdžia – emyras Saba Al Ahmadas Al Džaberas Al Saba.

2003 m. iš Kuveito prasidėjo JAV vedamos koalicijos invazija į Iraką.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Kuveito politinė sistema

Kuveitas – konstitucinė monarchija, turtinti seniausią Persų įlankos šalyse tiesiogiai renkamą parlamentą. Valstybės galva – emyras (šiuo metu Saba Al Ahmadas Al Džaberas Al Saba). Kuveitas – viena iš nedaugelio arabų šalių, kur balsuoti turi teisę ir moterys.

Įstatymus leidžia emyras ir Nacionalinis susirinkimas, kuriame yra 50 deputatų. Deputatai renkami 4 metams.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Kuveito muchafazos

Kuveitas suskirstytas į 6 muchafazas (muhafazat, vns. – muhafazah; skiaustuose nurodyta sostinė, plotas ir gyventojų skaičius 2005 m.):

Geografija

Satellite image of Kuwait in November 2001.jpg

Pagrindinis straipsnis: Kuveito geografija

Kuveitas nepasižymi jokiais gamtiniais objektais, jame nėra nei ežerų, nei upių, tik keletas oazių. Kitas plotas (daugiau nei 90 %) – dykumos. Teritorijos aukštis svyruoja nuo 0 iki 306 m (Aukščiausias taškas Mutla). Kuveitas pasižymi labai karštomis vasaromis, siekančiomis 50°C ir kaštomis žiemomis (~20°C). Didžiausia sala – Bubijanas.

Sostinė Kuveitas įsikūręs Kuveito įlankos pakrantėje.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Kuveito ekonomika

Kuveitas – ekonomiškai turtinga šalis. Didelius turtus šaliai neša pajamos iš naftos. Kuveite glūdi apie 10 % pasaulio naftos atsargų. Net 95 % šalies eksporto sudaro nafta. Dėl skurdžių gamtinių sąlygų beveik nevystoma žemdirbystė. Kuveitas daugelį maisto produktų importuoja, taip pat vykdo žvejybą Persijos įlankoje. Kadangi Kuveite vandens atsargos labai menkos, 75 % vandens tenka importuoti arba distiliuoti .

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Kuveito gyventojai

2006 metų duomenimis Kuveite gyveno 2 418 393 gyventojų:

  • 0-14 metų – 26,9 %
  • 15-64 metų – 70,3 %
  • 64 metų ir vyresni – 2,8 %

Kuveito etninės grupės:

  • kuveitiečiai 45 %,
  • kiti arabai 35 %,
  • pietų azijiečiai 9 %,
  • iraniečiai 4 %,
  • kiti 7 %.

Pagrindinė religija – Islamas, šalyje ją praktikuoja 85 % (70 % – sunitai, 30 % – šiitai), kitos religijos sudaro 15 %.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1995 m. ir 2012 m.
1995 m. 1996 m. 1998 m. 2000 m. 2001 m.sur. 2002 m. 2005 m. 2006 m. 2012 m.
1 753 981 1 809 270 1 866 104 2 138 115 2 182 609 2 261 956 2 213 403 2 457 257 3 411 750

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Kuveito kultūra

Kita informacija

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: