Kvėdarna

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kvėdarna
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Kvedarna COA.gif   
KvėdarnosBažn.JPG
Kvėdarnos bažnyčia

Kvėdarna
55°33′22″N 22°00′00″E / 55.556°N 22.000°E / 55.556; 22.000 (Kvėdarna)Koordinatės:55°33′22″N 22°00′00″E / 55.556°N 22.000°E / 55.556; 22.000 (Kvėdarna)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija: Kvėdarnos seniūnija
Gyventojų: 1 597 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Kvė́darna
Kilmininkas: Kvė́darnos
Naudininkas: Kvė́darnai
Galininkas: Kvė́darną
Įnagininkas: Kvė́darna
Vietininkas: Kvė́darnoje
Istoriniai pavadinimai
  • rus. Константиново, Хвейданы[3][4]


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KvėdarnaVikiteka

Kvėdarna – miestelis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, šalia kelio  164  MažeikiaiPlungėTauragė , 14 km į šiaurės vakarus nuo Šilalės, prie Jūros upės. Seniūnijos centras. Miestelyje yra 4 seniūnaitijos: Gedimino, Jūros, Piliakalnio ir Saulėtekio (pastarosios centras yra Sauslaukyje). Urbanistikos paminklas. Miestelio senoji dalis spindulinio plano. Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje yra dvi paplatintos gatvės pavidalo aikštės; viena savaime susiformavusi, kita suplanuota 1923 m.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, pastatyta 1936 m.
Legenda cmentarz.svg Žydų genocido aukų kapinės
SilentHillFilmCultSymbol.svg Pavėžio piliakalnis pačioje Kvėdarnoje ir Kvėdarnos piliakalnis, stūksantis į pietus nuo miestelio.
Legenda pomnik.svg Vytauto Didžiojo paminklas, pastatytas 1930 m.
  • Bažnyčios šventoriuje – koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra (XIX a. pabaiga), medinis kryžius su dviem kryžmomis ir koplytėle (1931 m.).
  • Paminklas Žuvusiems už Lietuvą tremtyje ir Tėvynėje, pastatytas 1989 m.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija, Prano Liatuko pradžios mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Kvėdarnos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-75029)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Centrinė gatvė

Kvėdarna įsikūrusi Žemaičių aukštumos pietvakarinėje dalyje. Per Kvėdarną teka Jūros intakas Geniotalis. Keliai veda į Švėkšną, Rietavą, Laukuvą, Žadeikius. Kvėdarnos apylinkėse išgaunamas žvyras. Netoliese yra Kvėdarnos kaimas.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png RIETAVAS – 22 km
Girėnai – 10 km
Žadeikiai – 5 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Gražjūris – 2 km
PAJŪRALIS – 3 km
ŠVĖKŠNA – 26 km
Drobūkščiai – 5 km
ŠILALĖ – 16 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kvėdarna OpenLayers žemėlapyje
Kvėdarna TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

2 km į pietus nuo Kvėdarnos yra Padievaičio piliakalnis ir Padievaičio akmuo Velnio Sostas. Manoma, kad 1329 m. kryžiuočiai sugriovė gynybinę Kvėdarnos pilį, pastatytą greičiausiai ant Kvėdarnos piliakalnio. Taigi, Kvėdarna minima XIV a., karališkasis Kvėdarnos dvaras, kurį valdė Sapiegos1554 m., miestelis – 1568 m., Kvėdarnos valsčius1593 m.

1631 m. gauta turgaus privilegija. 1783 m. Kvėdarnos bažnyčiai atėjo popiežiaus Pijaus VI laiškas. Magdeburgo teisės suteiktos 1792 m. kovo 20 d., kai Stanislovas Augustas Kvėdarnai dovanojo miesto teises ir herbą „karalaičio šventojo Kazimiero atvaizdą“. Po kelių mėnesių savivalda buvo panaikinta.

1831 m. Kvėdarną buvo užėmė sukilėliai. Po 1863 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia Kvėdarną pavadino Konstantinovu, taip buvo vadinama iki Pirmojo pasaulinio karo. Lietuvių spaudos draudimo metais (18641904 m.) Kvėdarna buvo vienas Žemaitijos spaudos platinimo centrų; draudžiamąją lietuvišką spaudą čia platino V. Čižauskas, J. Gumauskas, N. Paulauskas, B. Serapinienė, J. Steponavičius ir kiti. 1883 m. įsteigtas paštas, 1884 m. vaistinė. 1848 m., 1896 m. ir 1941 m. Kvėdarna degė, 1843 m., 1881 m. ir 1915 m. sudegė. 1901 m. veikė slapta lietuviška mokykla.

19411942 m. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu nužudyta apie 600 Kvėdarnos gyventojų (dauguma žydai). Po Antrojo pasaulinio karo) veikė Kęstučio apygardos partizanai.

19501995 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, miestelyje veikė melioracijos statybos valdyba, pastatytas prekybos kompleksas.

2000 m. patvirtintas naujasis Kvėdarnos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII–XIV a. Pagraudės valsčius
XV a. Pajūrio valsčius
1593 m. Kvėdarnos valsčiaus centras
1706 m. Kvėdarnos seniūnijos centras
XIX a. pabaiga Kvėdarnos valsčiaus centras  ?
19191948 m. Tauragės apskritis
19481950 m. Rietavo apskritis
19501995 m. Kvėdarnos apylinkės centras Šilalės rajonas
1995 Kvėdarnos seniūnijos centras Šilalės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Kvėdarnos vardo kilmė nėra aiški. Senoji pavadinimo lytis neturėjo raidės r, bet vietoje jos buvo i ir atkuriama senoji forma yra Kvėdaina (arba Kvedaina). Tokia lytis ir jos variantai pasitaiko daugelyje istorinių šaltinių. Dabartinė forma nusistovėjo XX amžiuje: dar 1908 m. kalbininkas Kazimieras Būga nurodė Kvėdaina arba Kvėdarna, bet oficialiame 1925 m. leidinyje „Lietuvos apgyvendintos vietos“ pateikta tik Kvėdarna.

Kvėdaina lietuvių ir apskritai baltų vardyne yra vienišas žodis, kadangi nerandama panašių. Vienintelis galimas paaiškinimas yra hidroniminis (vandenvardinis vietovardis): galbūt miestelio vardas kilęs nuo pro jį tekančios upės, kuri seniau buvo vadinama Kvėdainale (dabar vadinasi Upelis, Jūros upės intakas). Vėliau šaknyje r galėjo atsirasti analogija su populiaria pavardės šaknimi kvedar-.[7]

Gyventojai

1704 m. Kvėdarnoje gyveno 38 šeimos.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1885 m.*[4] 1897 m.sur. 1903 m.*[3] 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
355 209 1 290 300 950 1 014 1 304
1978 m. 1979 m.sur. 1985 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
1 693 1 746 2 055 2 390 1 934 1 597 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Kvėdarnoje gimė:

Patarlės

{{#ask:Patarlė::+Tipas::Lietuvių liaudies patarlėsVieta::Kvėdarna |?Patarlė |?Šaltinis#- |?Metai |?Vieta#- |?Reikšmė |?#- |sort=Pradžia |format=ul |headers=hide |mainlabel=- |link=all |template=Patarlės/show |outrotemplate=Patarlės/outro |userparam=|tipas=patarlės|beŠbl=000; |columns=1 |offset= |limit=100 }}{{#set:Įtraukta tautosaka=Lietuvių liaudies patarlės}}

Ekonomika

Sovietmečiu buvo melioracijos statybos valdyba, kolūkis, pastatytas prekybos kompleksas (archit. B. Šajevičius). Kvėdarnoje yra statybų („Kvėdarsta“, „Drena“), medienos apdirbimo („Pynauja“), baldų gamybos („Danrima“) bendrovės.

Sportas

Šaltiniai

  1. Kvėdarna. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Хвейданы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 37 (73) : Хаким — Ходоров. С.-Петербургъ, 1903., 131 psl. (rus.){{#subobject:Kvėdarna (Хвейданы, ESBE) |Straipsnis=Kvėdarna |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Хвейданы |Žodyno tomas=Т. 37 (73) |Žodyno puslapis= 131 psl. }}
  4. 4,0 4,1 Хвейданы. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 482 psl. (rus.)
  5. Kvėdarna maps.vlasenko.net
  6. Kvėdarna loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 116–120 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 274 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: