Kvenų kalba

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kvenų kalba
Kväänin kieli
Kalbama: Šiaurės Norvegija
Kalbančiųjų skaičius: 2000-8000 (2005 m.[1])
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: nepatenka tarp šimto kalbamiausių
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Uralo
 Finų
  Suomių
   Kvenų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: -
Prižiūrinčios institucijos: Kvenų kalbos taryba
Kalbos kodai
ISO 639-1: fi
ISO 639-2: fin
ISO 639-3: fkv

Kvenų kalba yra vartojama šiaurinėje Norvegijos dalyje, kvenų tautos, kaip suomių kalbos dialektas.

Paplitimas

Kalba dabar labiausiai paplitusi tokiose komunose kaip Bugøynes (ko gero čia daugiausiai šnekama), Neiden, Vestre Jakobselv, Vadsø ir Børselv, taip pat keli senesni šia kalba kalbantys žmonės gali būti rasti Nordreisos ar Storfjordo apskrityse. Šiaurės rytų Norvegijos dalyje, pagrinde aplink Varangerio fjordą, žmonės kalba kvenų kalba, tačiau labai panašia į tradicinę suomių.

Manoma, kad kvenų kalba dabar kalba nuo 2000 iki 8000 žmonių (vertinant skirtingais kriterijais). Kadangi ja šneka vos keli jauni žmonės, ji laikoma nykstančia kalba.

Pavyzdys

Kveniškai:[2]

Kvääninkieli oon se kieli mitä kväänit
oon puhuhneet ja vielä tääpänäki puhhuuvat,
ja mikä oon säilyny ruottalaistumisen
ja norjalaistumisen läpi minuriteettikielenä.
Minun mielestä Torniolakson «meiän kieliki»
oon vanhaa kvääninkieli tahi vanhaala
meiđän kielelä kaihnuunkieli.

Standartine suomių:

Kveenin kieli on se kieli, jota kveenit
ovat puhuneet ja vielä tänä päivänäkin puhuvat,
ja joka on säilynyt ruotsalaistumisen
ja norjalaistumisen läpi vähemmistökielenä.
Minun mielestäni Torniolaakson „meidän kielikin“
on vanhaa kveenin kieltä tai vanhalla
meidän kielellämme kainun kieltä.

Lietuviškas vertimas:

Kvenų kalba yra kalba kuria kvenai
Kalbėjo ir dar kalba,
Ir kuri išgyveno per švedinimą,
Ir norveginimą kaip maža kalba.
Mano nuomone, Torno slėnio „meänkieli
Yra taip pat sena kvenų kalba
Arba mūsų senoje kalboje, Kainu kalboje.

Šaltiniai

  1. http://www.kvenskinstitutt.no/kvener Kvenų institutas
  2. „Miksi kvääninkieli kirjakielenä“, Terje Aronsen, Ruijan Kaiku 1/2004


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3236-0=3236 wiki spaudos ženklai).