Kybartų valsčius

Kybartų valsčius
Centras:	Kybartai, Virbalis (188?–1915)
Kybartų valsčius
LDK laikai	Kalvarijos apskritis (XVIII a. pabaiga)
Carmetis	Vilkaviškio apskritis (1867–1915)
XX a. tarpukaris	Vilkaviškio apskritis (1919–1950)

Kybartų valsčius (rus. гмина Кибарты; lenk. gmina Kibarty) – buvęs valsčius pietvakarių Lietuvoje. Centras – Kybartai, vėliau – Virbalis.

Valsčiaus teritorija dabar priklauso Kybartų ir Virbalio seniūnijoms.

Istorija

Valsčius buvo įkurtas XIX a. Nuo 1867 m. iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Vilkaviškio apskričiai. 1869 m. birželio 1 d. prie valsčiaus prijungtas Kybartų miestelis. 1870 m. gegužės 31 d. 6 valsčiaus kaimai buvo prijungti prie Kaupiškių valsčiaus ir 2 kaimai prie Pajevonio valsčiaus. Taip pat prie Kybartų valsčiaus buvo prijungtas visas Širvintos valsčius.

1905 m. revoliucijos metu Kybartų valsčiaus gyventojai pasirašė peticiją Rusijos vidaus reikalų ministrui, reikalaudami teisių:

Lietuvių tauta neteko pasitikėjimo biurokratiška valdžia, ir vien tik laisvai mūsų išrinkti atstovai su Steigiamojo balso teisėmis, sujungę valstybės valdžią su liaudimi, gali išgelbėti mus, Lietuvos valstiečius, iš vergiškos, beteisiškos, vargingos padėties

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kybartų rajonui (5 apylinkės) ir Naumiesčio rajonui (1 apylinkė).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Kiti teritoriniai vienetai	Gyvenvietės
1923	234	6086	613		43
1949 (išsamiau)	208			7 apylinkės

Apylinkės 1949 m.

• Griebčių apylinkė
• Gutkaimio apylinkė
• Keturkaimio apylinkė
• Kybartų apylinkė
• Molinių apylinkė
• Stanaičių apylinkė
• Virbalio apylinkė

Gyvenvietės

Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 metų surašymą, valsčiaus teritorijoje buvo 43 gyvenvietės:

• Augustavų palivarkas 1 ūkis - 57 gyventojai
• Bajorų kaimas 4-37
• Bajorų dvaras 1-57
• Daugelaičių kaimas 57-562
• Eukstakavo dvaras 1-67
• Griebčių kaimas 22-135
• Gutkaimio (Gudkaimio) kaimas 17-123
• Gutkaimio (Gudkaimio) dvaras I 1-137
• Gutkaimio (Gudkaimio) dvaras II 1-101
• Karalinavo palivarkas 3-15
• Keturkaimio dvaras 27-129
• Kybartų kaimas 109-1116
• Kybeikių I kaimas 44-285
• Kybeikių II kaimas
• Kybeikių dvaras 16-94
• Kostantinavos palivarkas 1-76
• Lauckaimio I kaimas 23-228
• Lauckaimio II kaimas 22-143
• Lepaltavo dvaras 1-39
• Lipniškių kaimas 7-63
• Maravilės dvaras 3-26
• Mažučių kaimas 31-236
• Navadolės kaimas 30-175
• Navadolės dvaras 1-52
• Ostankino I kaimas 18-87
• Ostankino II 10-62
• Ostankino III 16-96
• Paražnų dvaras 1-114
• Paulinavų kaimas 4-31
• Prapuolenų kaimas 10-73
• Sakalupio dvaras 1-70
• Slibinų kaimas 19-152
• Stanaičių kaimas 31-256
• Stulgelių dvaras 4-36
• Šiaudiniškių dvaras 1-178
• Šiaudiniškių kaimas 17-139
• Šikšnių kaimas 8-48
• Šikšnių dvaras 1-176
• Šikšnių palivarkas 1-43
• Šuklelių kaimas 12-91
• Terespolės dvaras 1-82
• Vilkupio dvaras 1-85
• Zabelinos palivarkas 1-43

Valsčiaus teritorijoje taip pat buvo ir Kybartų bei Virbalio miestai su 416 ir 478 sodybomis bei 6300 ir 4018 gyventojų.

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Asmuo	Mirties metai
1870	Slibinai	Vincas Dargis, kunigas
1894	Kybartai (kaimas)	Viktoras Giedrys, karininkas	1955
1901	Stanaičiai	Viktoras Jasaitis, chemikas	1968
1913	Daugėlaičiai	Leonas Prapuolenis, ekonomistas	1972
1926	Stulgeliai	Romanas Krasninkevičius, tautodailininkas	1996
1938	Griebčiai	Romas Kašinskas, gydytojas

Šaltiniai

• Aprašymas apie valsčių Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom IV (Kęs – Kutno) z 1883 m. (lenk.)
• Aprašymas apie Vilkaviškio apskritį Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XIV (Worowo – Żyżyn) z 1895 m. (lenk.)
• Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys. Kaunas 1923, 4 psl.
• Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas 1925, 458 ir 463-464 pusl.
• R. Butautas. Mūsų šaknys. Vilnius. 1994.